Atėjus pavasariui pastebėtos ir pirmosios erkės. Šie maži ir po žiemos įšalo išalkę parazitai perneša žmonių sveikatai pavojų keliančias ligas. LRT.lt skaitytojams teiraujantis, ar išskirtinai šalta žiema padarė įtakos erkių populiacijoms, biologas Algimantas Paulauskas gerų žinių neturi – per ilgą evoliucijos laikotarpį mūsų krašte paplitusios iksodinės erkės prisitaikė prie šaltų žiemų.
Nors erkių sezonas įprastai asocijuojasi su vasara, jų aktyvumas prasideda kovo mėnesį ir trunka iki spalio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), 2025 metų sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 600 erkinio encefalito atvejų, o pirmieji erkių įsisiurbimo atvejai pernai buvo fiksuojami jau pirmosiomis pavasario dienomis.
„Intensyviausiai erkės vystosi pavasarį (suaugėliai ir nimfos) ir rudenį (lervos ir nimfos), tačiau jų aktyvumas stebimas visu šiltuoju laikotarpiu – nuo kovo iki spalio, o keičiantis klimatui ir šiltėjant žiemoms, aktyvių erkių randama ištisus metus“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius biologas Algimantas Paulauskas.
Ar rekordiškai šalta žiema turėjo įtakos erkėms?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) duomenimis, praėjusi žiema buvo keturiolikta šalčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Vidutinė oro temperatūra siekė –5 °C, tai yra net 2,8 °C šalčiau nei 1991–2020 daugiametė norma. Be to, po beveik 14 metų pertraukos buvo užfiksuoti ir keturi stichinio meteorologinio reiškinio – speigo, kai minimali oro temperatūra nukrinta iki –30 °C ir žemiau, – atvejai.
„Tiek daug šalčio Lietuvoje nebuvę net apie 30 metų“, – anksčiau LRT.lt sakė meteorologas Gytis Valaika.
Visgi, anot biologo A. Paulausko, rekordinius šalčius ir speigą šįmet į Lietuvą atnešusi žiema erkėms neturėjo reikšmingos įtakos.
„Iksodinės erkės (šuninė erkė arba miškinė erkė Ixodes ricinus) per ilgą evoliucijos laikotarpį prisitaikė prie šaltų žiemų, nes yra paplitusios į šiaurę iki vidurio Skandinavijos, į rytus iki Uralo, kur temperatūra žiemą nukrenta iki –30 laipsnių šalčio“, – teigia pašnekovas.
Tokios erkės, kaip Ixodes ricinus, nežūva nuo šalčio, jei sniego danga ar lapų sluoksnis saugo jas nuo tiesioginio iššalimo – jos žiemoja dirvos paviršiuje, samanose, paklotėje ir tampa neaktyvios, kai temperatūra nukrenta žemiau –5 °C.
Mokslininko su komanda atliktais tyrimais nustatyta kad Lietuvoje iksodinės erkės suaktyvėja, kai oro temperatūra pasiekia 7–8 laipsnius, drėgmė yra ne žemesnė nei 45 proc., o dirvožemio temperatūra nekrenta žemiau 5 laipsnių.
„Nutirpus sniegui, pamiškėse prasideda ir erkių aktyvus tykojimas naujų kraujo šeimininkų. Reikia saugotis nuo pernešamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo boreliozės, būtina laiku pasiskiepyti. [Dėl to] siūlome, kad skiepijimasis nuo erkinio encefalito būtų nemokamas“, – pastebi A. Paulauskas.
Tuo metu nuo Laimo ligos (boreliozės) vakcinos nėra. Tačiau jei erkė pašalinama per pirmąsias 5–10 valandų, tikimybė išvengti ligos išlieka pakankamai didelė, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Klimato kaitos įtaka
Nors ši žiema buvo lyg iš senovinių nuotraukų – su pusnimis, apledėjusia jūra ir šalčiais, meteo.lt vyriausioji klimatologė dr. Viktorija Mačiulytė anksčiau LRT.lt komentavo, kad remiantis ilgalaikiais duomenimis kalendorinė žiema Lietuvoje yra labiausiai šylantis sezonas iš visų.
„Aš, kaip klimatologė, galiu pasakyti, kad ne į vienus ar dvejus metus [reikia žiūrėti], o į 10, 20 metų, iš esmės klimatologams idealu yra bent į 30 metų duomenis žiūrėti, – kalbėjo V. Mačiulytė. – Per 60 metų vidutiniškai žiemos (gruodis–vasaris) oro temperatūra pakilo apie 3,9 °C, kai pavasario – 2,6 °C, vasaros – 2,0 °C ir rudens – 1,5 °C.“
Deja, dėl šylančio klimato erkių aktyvumo sezonas kasmet tampa vis ilgesnis ir prasideda vis anksčiau.
„Klimato kaita švelnina žiemas, todėl erkės rečiau įšąla, gyvena ilgiau, aktyvesnės visus metus ir greičiau dauginasi. Dėl to kyla ir didesnė rizika užsikrėsti erkėmis pernešamomis ligomis“, – pasakoja mokslininkas.
Esant šiltoms žiemoms, kai temperatūra laikosi apie 0–5 °C be sniego, erkės ne tik išgyvena lengviau, bet ir gali periodiškai suaktyvėti net žiemos metu, priduria biologas.
Paminėtina, kad šie parazitai labai jautrūs oro drėgmei – sausros ir karščiai gali sumažinti jų išgyvenamumą, tačiau klimato kaita kai kuriose vietovėse didina lietaus kiekį ir dirvožemio drėgmę, todėl ten erkėms tampa dar palankesnės sąlygos.
Be to, dėl švelnesnių žiemų padaugėja graužikų – pelių, pelėnų, kurie yra pagrindiniai erkių lervų maitinimosi šaltiniai.
„Erkėms atsiveria daugiau galimybių daugintis ir plisti. Vykstanti klimato kaita veikia erkių gausumą ir paplitimą ir taip pat turi netiesioginį poveikį jų šeimininkų ekologijai bei gausai ir taip pat erkių pernešamų ligų paplitimui naujuose regionuose“, – komentuoja mokslininkas.
Dėl to į Lietuvą atklysta naujos rūšys. Pavyzdžiui, Dermacentor reticulatus – anksčiau buvo retai aptinkama, tačiau dabar šios erkės paplitimas mūsų šalyje pastebimai didėja. Taip pat Lietuvoje aptikta ir nauja erkių rūšis Haemaphysalis concinna.
Be to, šylant klimatui atsiranda sąlygų ateityje Lietuvoje įsitvirtinti tokioms rūšims, kaip Hyalomma, kuri yra potenciali Krymo–Kongo viruso pernešėja, arba Amblyomma americanum, galinti sukelti alergiją raudonai mėsai.
„Šiuo metu Vidurio ir Rytų Europoje yra stebimas žymus ektoparazitų (tų, kurie gyvena ant savo šeimininko kūno paviršiaus (išorėje), o ne viduje – LRT) skaičiaus padidėjimas. Tai gali sukelti didelio masto vietinių rūšių užsikrėtimą, kuris gali turėti didelių pasekmių naminių ir laukinių gyvūnų populiacijų dinamikai“, – apibendrina VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius Algimantas Paulauskas.
