Gomolavoje – Serbijoje esančioje 9 a. archeologinėje vietovėje – buvo rasta masinė kapavietė, kurioje palaidota dešimtys per tikslingus išpuolius žuvusių moterų ir vaikų kūnų. Šios žudynės liudija apie beprecedentį smurto prieš moteris ir vaikus protrūkį Europos ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiu, keliantį klausimų apie kintančią to meto sociopolitinę padėtį, skelbia „Nature“.
Gomolavoje užfiksuotas lyties atžvilgiu šališkas smurtas neįprastas ir tam laikotarpiui, ir tam regionui. „20 metų tyrinėju šį reiškinį ir iki šiol nieko panašaus nebuvau matęs“, – sakė bioarcheologas iš Zagrebo antropologinių tyrimų instituto Mario Novakas.
Tyrėjai išanalizavo 77 Gomolavoje rastų palaikų bioarcheologinius, genetinius ir izotopinius duomenis, bandydami išsiaiškinti šių asmenų protėvius ir galimus genealoginius ryšius tarpusavyje. Du trečdaliai jų buvo vaikai arba paaugliai, o iš 72 asmenų, kurių lytį pavyko nustatyti, 51 buvo moterys arba mergaitės. Aukos nebuvo susijusios tarpusavyje, išskyrus vieną motiną ir dvi jos dukras. Nors daugelis moterų, kurių palaikai buvo ištirti, užaugo netoli Gomolavos, didelė dalis jų buvo kilusios iš už Panonijos lyguma vadinamo regiono ribų.
Skeletų analizė atskleidė rimtų mirtinų traumų, daugiausia galvos srityje požymius, o sužalojimų vieta rodo, kad tai buvo tyčiniai smurtiniai išpuoliai.
Anot laidojimo vietų archeologo iš Česterio universiteto Jungtinėje Karalystėje Howardo Williamso, šis tyrimas padeda geriau suprasti ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiu konfliktų metu visoje Europoje vyravusį smurtą. Jis ragina atsargiai interpretuoti duomenis, tačiau teigia, kad „yra nerimą keliančių [smurto dėl lyties] panašumų tarp praeities ir dabarties pasauliniu mastu“.
Nors tyrime nenurodoma, kas šiuos žmones nužudė ir kas juos palaidojo, jis atskleidžia socialinius sukrėtimus geležies amžiaus Europoje. Autoriai spėja, kad daugelis aukų priklausė migruojančioms bendruomenėms, traukiančioms į naujas žemes arba priverstoms migruoti.
