Gruodį Australijai tapus pirmąja valstybe pasaulyje, uždraudusia socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims, Europos šalys viena po kitos paskelbė planus įvesti panašius ribojimus. Tačiau Europos Sąjunga (ES) perspėja – nepilnamečių apsauga nuo žalingo turinio negali kirstis su europiniais teisės aktais.
Jau 10 ES šalių paskelbė arba svarstančios, arba ruošiančios įstatymų projektus, ribojančius nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais.
Dar sausį Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja nubalsavo už prieigos prie socialinių tinklų ribojimą asmenims iki 15 metų bei draudimą naudotis mobiliaisiais telefonais vidurinėse mokyklose.
„Mūsų vaikų smegenys nėra parduodamos – nei amerikiečių platformoms, nei kinų tinklams. Jų svajonės neturi būti diktuojamos algoritmų“, – po balsavimo sakė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. Įstatymo projektą dar turi patvirtinti Senatas – aukštesnieji Prancūzijos parlamento rūmai.
Praėjusią savaitę Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas taip pat paskelbė, kad šalis sieks uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims.
„Šiandien mūsų vaikai yra veikiami erdvės, kurioje jie niekada neturėjo naršyti vieni, – priklausomybės, piktnaudžiavimo, pornografijos, manipuliacijos, smurto erdvės. Mes to daugiau nebetoleruosime“, – teigė jis Dubajuje vykusiame viršūnių susitikime. Ispanija šalia draudimo planuoja priimti įstatymą, pagal kurį socialinių tinklų vadovai bus asmeniškai atsakingi už neapykantos kurstymą savo platformose.
Aukšto rango Graikijos vyriausybės pareigūnas „Reuters“ taip pat teigė, kad šalis yra arti socialinių tinklų draudimo jaunesniems nei 15 metų asmenims. O vasario 5 d. surengtoje spaudos konferencijoje Slovėnijos ministro pirmininko pavaduotojas Matejus Arčonas pranešė, kad šalis taip pat ruošia įstatymų projektą, ribojantį nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų.
Dar anksčiau apie ruošiamus įstatymų projektus, siekiančius apriboti naudojimąsi socialiniais tinklais jaunesniems nei 15 metų vaikams, paskelbė Danija bei Norvegija. Panašūs ribojimai svarstomi ir Austrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Olandijoje bei Portugalijoje.
Europos Sąjungos pozicija
„Žinoma, mes vertiname, kad valstybės narės nori žengti dar vieną žingsnį, potencialiai apribodamos vaikų prieigą prie socialinių medijų“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Europos Komisijos technologijų srities atstovas spaudai Thomas Regnieris.
Dar anksčiau ES pritarė skaitmeninio pilnametystės amžiaus įvedimui, tačiau įspėjo valstybes nares nepažeisti Skaitmeninių paslaugų akto, kuris reikalauja, kad technologijų įmonės mažintų su algoritmais susijusią riziką ir poveikį nepilnamečiams.
„Skaitmeninių paslaugų aktas ir Europos Komisija yra vienintelės institucijos, kurios gali nustatyti papildomus įpareigojimus labai didelėms platformoms“, – teigė T. Regnieris.
Prieš dvejus metus įsigaliojęs ES Skaitmeninių paslaugų aktas riboja jaunesnių nei 13 metų vaikų prieigą prie socialinių tinklų bei dirbtinio intelekto pokalbių robotų ir virtualių asistentų naudojimą.
Praėjusių metų liepą Europos Komisija priėmė naujas Skaitmeninių paslaugų akto gaires, kurios leidžia ES šalims nustatyti skaitmeninį pilnametystės amžių. Taip pat jos rekomenduoja, kad interneto platformos, keliančios didžiausią pavojų nepilnamečiams – alkoholio, narkotikų, pornografijos ar lošimų svetainės – naudotų griežčiausius amžiaus tikrinimo metodus.
Šiuo metu ES testuoja ir savo amžiaus tikrinimo programėlės prototipą. Tikimasi, kad ši priemonė bus paruošta naudoti iki metų pabaigos.
Lapkritį Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, kuria skatinama visoje ES pakelti amžiaus ribą, nuo kada galima naudotis socialiniais tinklais ir dirbtiniu intelektu, iki 16 metų. Už šios rezoliucijos priėmimą balsavo 483 parlamentarai, 92 balsavo prieš, 86 susilaikė.
Australija – pavyzdys, kad ribojimai turi spragų
Diskusijos apie socialinių tinklų ribojimus nepilnamečiams ypač suintensyvėjo po to, kai Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims.
Pagal priimtą draudimą, tokios platformos kaip „Meta“, „Snapchat“, „TikTok“, „X“ ir „YouTube“, privalo užkirsti kelią asmenims iki 16 metų turėti paskyras. Už pakartotinius nusižengimus socialinių tinklų platformos gali gauti iki 49,5 mln. Australijos dolerių (28,9 mln. eurų) baudas.
Praėjus mėnesiui po draudimo įsigaliojimo Australijos internetinės saugos reguliatorius pranešė, kad socialinių tinklų platformos jau užblokavo 4,7 mln. paskyrų. Tačiau, kaip teigė patys Australijoje gyvenantys paaugliai, su kuriais kalbėjo BBC, draudimą galima apeiti naudojantis paskyromis su suklastotomis gimimo datomis ar naudojantis vyresnių asmenų identifikavimo dokumentais.
„Snapchat“ taip pat pastebėjo, kad įsigaliojęs draudimas turi spragų. Pasak bendrovės, amžiaus nustatymo technologija gali suklysti dvejų ar trejų metų tikslumu.
„Praktiškai tai reiškia, kad kai kurie jaunesni nei 16 metų jaunuoliai gali apeiti apsaugos priemones, o tai gali sumažinti jų saugumą. Kiti, vyresni nei 16 metų, gali neteisingai prarasti prieigą“, – teigė „Snapchat“.
