Mokslininkai didžiausiame tokio tipo tyrime patvirtino, kad bakterijos, o ne grybai, yra pagrindinis alkoholio fermentacijos žarnyne sindromo (ABS) šaltinis. Tai reta medicininė būklė, kai žmonės apsvaigsta nevartodami alkoholio.
„Tai labai reta būklė, kai tam tikromis išskirtinėmis sąlygomis žarnyno mikrobiota gali tapti kliniškai reikšmingu alkoholio šaltiniu, bet daugumai žmonių tai niekada nebus problema“, – komentuoja mikrobiotą tyrinėjantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Aurelijus Burokas.
Tyrimo metu nustatyta, jog dvi bakterijų rūšys – K. pneumonia ir Escherichia coli, buvo labiau paplitusios tarp ABS pacientų, o E. coli buvo ypač gausu ABS paūmėjimų metu. Šios bakterijos žarnyne fermentuoja angliavandeniuose esantį cukrų, o kaip šalutinis produktas išsiskiria etanolis.
„Išvešėjimas tos kažkokios specifinės grupės bakterijų gali labai skirtingai pasireikšti – ir kažkokių negalavimų ar ligų kontekste, ir šiuo atveju būtent tų bakterijų padaugėjimas, paprastai kalbant, susijęs su tuo metabolizmu, kai galutinis produktas yra etanolis. Pas tuos žmones dar gali būti, kad ir kepenų fermentai, kurie skaido alkoholį, mažiau susidoroja su jo kiekiu ir tada, aišku, kai patenka į kraują, ta [bendra] koncentracija pasidaro daug didesnė ir pasireiškia apgirtimas“, – pasakoja pašnekovas.
Atlikdami tyrimą mokslininkai išanalizavo 22 pacientų, kuriems buvo diagnozuotas ABS, ir šia liga nesergančių šeimos narių išmatų mėginius. Lyginant ABS pacientų žarnyno mikrobus su jų artimųjų mikroorganizmais, naujajame tyrime buvo veiksmingai kontroliuojami aplinkos ir mitybos veiksniai, kurie, kaip žinoma, daro įtaką žarnyno mikrobiotai.
„Jeigu anksčiau tai [ABS] buvo labiau siejama su grybelių veikla, kad ten mikrobiotoje kažkaip grybeliai užvešėjo, mielių padaugėjo ir jos prigamino alkoholio, tai šiuo atveju buvo parodyta, kad būtent bakterijos gali pagaminti alkoholio. Ir čia viso straipsnio naujumas – ne tiek pats sindromas“, – aiškina dr. A. Burokas.
ABS atvejai diagnozuojami retai, ir nėra vieningos nuomonės, kaip gydyti šią ligą. Anot pašnekovo, bakterijų vaidmuo yra itin svarbus, nes keičia tokių pacientų gydymo strategiją – vietoje priešgrybelinių vaistų reikia taikyti antibiotikus.
Tyrimo metu vienam pacientui buvo du kartus atlikta žarnyno mikrobiotos transplantacija, po kurios vyras išliko remisijoje daugiau nei 16 mėnesių, o jo šeima teigė, kad paciento būklė „iš esmės grįžo į normą“.
„Aišku, tas mikrobiotos perkėlimas čia nebuvo kaip gydymo strategija, o labiau mechanizmas, kuris parodė, kad pakeitus taip drastiškai visą žmogaus mikrobiotą, galėjo tikrai sumažėti remisijos laikas. Tikrai įdomus tyrimas“, – apibendrina A. Burokas.
