Kinija pristatė „Luanniao“ – milžinišką kosminį lėktuvnešį, galintį tapti superginklu. Skraidantis lėktuvnešis yra didesnis už bet kurį šiuo metu naudojamą karo laivą ir sunkesnis už supertanklaivį: „Luanniao“ yra orientuotas į ateities karą iš kosmoso. Tačiau ekspertai šį superginklą apibūdina kaip aukštųjų technologijų teatrą, siunčiantį aiškią politinę žinutę, skelbia „Deutsche Welle“ (DW).
Kinija planuoja sukurti integruotą oro ir kosmoso gynybos sistemą, pavadintą „Nantianmen“ („Dangiškieji vartai“). Jos pagrindinis elementas yra skraidantis lėktuvnešis „Luanniao“, kurio korpuso ilgis yra 242 metrai, sparnų ilgis – 684 metrai, o svoris pakilimo metu, kaip pranešama, siekia net iki 120 000 tonų. Iš jo denio nepilotuojami kosminiai naikintuvai „Xuannu“ turėtų leisti hipergarsines raketas, galinčias smogti taikiniams atmosferoje ir orbitoje.
„Kinija jau seniai yra įsitvirtinusi antroje vietoje kosmoso srityje – po Jungtinių Valstijų, ir gerokai lenkdama Europą“, – DW sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) kosmoso saugumo ekspertė Juliana Suess.
Pasak jos, Pekinas investavo „itin dideles sumas“, nes kosmosas aiškiai yra prestižinė sritis Kinijos vadovams ir vaidina „itin svarbų vaidmenį kariniams pajėgumams“.
Vien pagal svorį planuojamas kosminis laivas maždaug 20 proc. lenktų didžiausius esamus lėktuvnešius. Nors jo ilgis būtų mažesnis, jo sparnų plotis būtų žymiai didesnis nei įprastų jūrinių lėktuvnešių. Didžiausias šiuo metu eksploatuojamas lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ yra maždaug 337 metrų ilgio ir 78 metrų pločio, o jo svoris, įskaitant degalus, įgulą ir įrangą, siekia apie 100 000 tonų.
Trumpame Kinijos valstybinės televizijos CCTV pranešime apie karinę programą „Lijian“ kosminis lėktuvnešis vaizduojamas kaip fotorealistinis 3D modelis, skriejantis virš Žemės, išleidžiantis kosminius reaktyvinius orlaivius ir šaudantis į kosminę erdvę. Šio reportažo ištraukos platinamos internete, įskaitant įrašą „YouTube“.
Ekspertai skeptiški dėl gigantiško kosminio laivo
Techniniu požiūriu, šis planas yra pernelyg ambicingas, turint omenyje kosminius aparatus į orbitą iškeliančių raketų pajėgumus. Net jei kosmose teoriškai būtų įmanomas modulinis surinkimas, iškiltų daug problemų. Tai apima energijos tiekimą, variklį, aušinimą, apsaugą nuo kosminių šiukšlių ir, svarbiausia, didžiules išlaidas. 120 000 tonų svorio lėktuvnešis kosmose ženkliai viršytų bet kokią realią dabartinių paleidimo sistemų, pavyzdžiui, „SpaceX“ naudojamos „Starship“, keliamąją galią.
Vokietijos diplomato ir kosmoso analitiko Heinricho Krefto teigimu, šiandienos perspektyvoje projektas yra „visiškai nerealus“, tačiau, pasak jo, jis galėtų būti vienu iš ilgalaikės trajektorijos elementų.
„Daug dalykų, kurie prieš 20 ar 30 metų buvo mokslinė fantastika, šiandien yra realybė“, – DW sakė H. Kreftas.
Tai reiškia, kad Kinija prisijungia prie lenktynių, kuriose jau dalyvauja tokios asmenybės kaip Elonas Muskas ar Jeffas Bezosas, siekiantys įgyvendinti Mėnulio ir Marso kolonizacijos viziją.
Superginklas, siunčiantis strateginį signalą
JAV analizėje „Luanniao“ interpretuojamas ne tik kaip naujų technologijų kūrimo planas, bet ir kaip strateginis signalas. Žurnale „The National Interest“ pasirodė straipsnis su antrašte: „Pekinas nori, kad patikėtumėte, jog jis stato skraidančius lėktuvnešius“.
Ši vizija, kaip rašo straipsnio autorius Brandonas J. Weichertas, yra susijusi su „platesne propagandos kampanija“, kurios tikslas – sukelti nerimą Vakarams ir priversti juos švaistyti laiką bei išteklius.
Kosmoso analitikui H. Kreftui šis pranešimas primena sąmoningai siunčiamą žinią galios žaidimuose su Jungtinėmis Valstijomis, turint omenyje konfliktą dėl Taivano.
„Mano akimis žiūrint, panašu, kad Kinija, turėdama galvoje Taivaną, skelbia tai pasauliui, norėdama padaryti įspūdį“, – sakė jis.
H. Kreftas priminė, kad Kinija jau anksčiau yra skelbusi apie „superginklus“ – nuo tariamai galingiausios povandeninių laivų medžioklės priemonės iki kosminių sistemų – kurie, nors Vakarų ekspertų paprastai laikomi „nerealiais“, yra vienas iš atgrasymo naratyvo komponentų.
Kitas Kinijos žingsnis kosminėse lenktynėse su JAV
SWP ekspertė J. Suess šį projektą vertina saugumo politikos kontekste. Ji tokias iniciatyvas laiko „labiau atgrasymo priemone“, kurios tikslas, pasak jos, yra „parodyti jėgą ir įtaką įvairiose srityse“.
Tuo pačiu metu ji interpretuoja šį naujojo ginklo pristatymą kaip Kinijos atsaką į JAV raketinės gynybos planus kosmose. D. Trumpo pasiūlytas „Auksinis kupolas“ – techniškai labai ambicingu ir strategiškai sudėtingu laikomas projektas – skirtas apsaugoti Jungtines Valstijas nuo visų tipų oro grėsmių, naudojant daugiasluoksnį antžeminių ir jūrinių raketų gaudyklių, radarų sistemų ir galbūt kosminių gaudyklių tinklą.
Pasak J. Suess, sėkmingam atgrasymui svarbiausia yra įtikimumas.
„Kitas klausimas, kiek tikėtinas yra tokio ambicingo ir itin didelio masto projekto, kaip šis kosminis laivas, įgyvendinimas“, – svarstė ekspertė.
Būtent šioje pilkojoje zonoje „Luanniao“ ir ketina smogti – tai nestandartinė grėsmė, galinti atnešti politinės naudos dar prieš pradedant surinkinėti metalines lėktuvnešio dalis.
H. Kreftas šį projektą vadina „apgaule, psichologine karo taktika“, tačiau tuo pačiu metu įspėja, kad nereikėtų apsigauti jį vertinant.
Pasak jo, Pekinas dirba „su visais įmanomais ateities projektais ir ginklų sistemomis“, pavyzdžiui, lazerių srityje, kurioje Kinija, „panašu, yra toliau pažengusi nei bet kuri kita šalis“.
