Šiąnakt Lietuvos padanges margino spalvingoji Šiaurės pašvaistė. Tad lietuviai socialinuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kuriose naktinis dangus švyti žaliomis ir rausvomis spalvomis.
Kaip skelbia SpaceWeather.com, vakar Žemės magnetinis laukas susidūrė su iš Saulės atkeliavusių elektringųjų dalelių srautu, vadinamuoju vainiko masės išmetimu (angl. Coronal mass ejection, CME). Tai lėmė itin stiprią (G4) geomagnetinę audrą.
Geomagnetinės audros pagal stiprumą skirstomos nuo silpniausių (G1) iki stipriausių (G5).
Šiaurės pašvaistės spalva priklauso nuo to, kokiame aukštyje kokias mūsų atmosferoje esančias dujas sužadina elektringosios dalelės. Deguonis skleidžia arba žalsvai geltoną, arba raudoną šviesą, azotas – mėlyną.
Kai elektronai su deguonimi susiduria aukščiau nei 240 km, matomi rausvi atspalviai, kai 97–240 km aukštyje – žalsvi.
Įdomu tai, kad šįkart pašvaistę lėmęs CME atstumą nuo Saulės iki Žemės nukeliavo vos per ~25 valandas. Tai labai greitai. Palyginti, daugumai CME prireikia trijų ar keturių dienų, kad pasiektų Žemę. Dėl didelio greičio (~1 660 km/s) šis CME patenka į kelis procentus greičiausių CME, stebėtų per pastaruosius 30 metų, skelbia SpaceWeather.com.
Nuo 1995 m., kai buvo paleista Saulės observatorija (SOHO), jos prietaisai užregistravo tūkstančius CME. Didžioji jų dalis buvo lėtesnės nei 1 000 km/s. Greičiausias CME, pastebėtas 2012 m. liepos 23 d., pasiekė 2 900–3 500 km/s greitį.
Kodėl Lietuvoje matome pašvaistes?
Saulė gyvuoja 11 metų ciklais, per kuriuos pasiekia savo aktyvumo maksimumą. Aktyvumui didėjant Saulės paviršiuje daugėja dėmių ir Saulės vėjų. Tad iš jų ištrūkusios elektringosios dalelės arba CME vis dažniau pasiekia Žemę. Saulei pasiekus maksimumą, Šiaurės pašvaistės matomos net tik ašigaliuose, bet ir vidutinėse mūsų planetos platumose, kuriose yra Lietuva.
Dabartinio Saulės ciklo aktyvumo piką jau peržengėme pernai rugpjūtį, tačiau pašvaisčių sezonas dar neina į pabaigą, mat, kaip 2025 m. lapkritį LRT.lt komentavo VIlniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas, „šis aktyvumo ciklas tapo 20–25 procentais stipresnis, nei buvo prognozuojama“.
„Palyginti su praėjusiais metais, pašvaisčių tikimybė bus vis mažesnė iki pat šio dešimtmečio pabaigos. Kadangi pašvaisčių pasirodymas gali būti prognozuojamas tik keletui parų į priekį, nėra galimybės kalbėti apie konkrečias datas. Tačiau tiek šie, tiek ir ateinantys metai vis dar priskiriami padidintam Saulės aktyvumui, todėl pašvaistes pamatysime tikrai dar ne kartą“, – teigė V. Dobrovolskas.
Artimiausias Saulės aktyvumo minimumas turėtų būti pasiektas 2030–2031 metais.
