LRT.lt interviu su didžiausių kosminių teleskopų inžiniere: kada rasime antrąją Žemę?

„Yra milijardai milijardų galaktikų, tad noriu manyti, kad kažkur kitur taip pat egzistuoja gyvybė“, – išskirtiniame interviu LRT.lt sako NASA sistemų inžinierė dr. Begoña Vila. Tačiau pirmasis žmonių tikslas, anot pašnekovės, surasti į Žemę panašią planetą. Ir tai padaryti padės milžiniški kosminiai teleskopai, kurie yra vieni svarbiausių šiuolaikinės inžinerijos laimėjimų.

2021 m. pirmąją Kalėdų dieną į kosmosą buvo paleistas didžiausias iki šiol žmonių sukurtas teleskopas, pavadinimu „James Webb“ (JWST). Visiškai išskleistas jis siekia 7 aukštų pastato aukštį, o skėtį primenantis Saulės šviesą atspindintis skydas, kuris reikalingas, kad teleskopas neperkaistų, savo plotu prilygsta teniso kortui.

Šis teleskopas sveria kaip 3–4 vidutinio dydžio automobiliai, o jo pagrindinio veidrodžio skersmuo – 6,5 metrai. Pagrindinis šio prietaiso, kurį konstravo apytiksliai 20 tūkst. žmonių, tikslas – leisti mums pažvelgti į Visatą po Didžiojo sprogimo, tačiau jis taip pat tiria kitas planetas, siekiant išsiaiškinti, ar jos galėtų būti tinkamos gyvybei.

2026 m. pabaigoje ruošiamasi paleisti maždaug trijų aukštų namo aukščio Nancy Grace Roman teleskopą, pavadintą novatoriškos NASA mokslininkės, kurios lyderystė paskatino kito – Hubble’io – teleskopo atsiradimą, garbei. Roman teleskopas galės stebėti 100 kartų didesnį dangaus skliautą nei JWST. Dėl to tikimasi, kad jis suras 400 000 naujų egzoplanetų ir kažkuri jų bus panaši į Žemę.

Jei taip neįvyks, tuomet 2040 metais planuojama paleisti „Habitable Worlds“ (liet. Gyvenami pasauliai). Jis tirs 25 planetas, kurios, mokslininkų skaičiavimais, yra geriausios kandidatės gyvybei egzistuoti.

Prie visų šių projektų prisideda NASA sistemų inžinierė dr. Begoña Vila, kuri lapkričio pradžioje lankėsi Vilniuje. Išskirtiniame interviu LRT.lt ji plačiau papasakojo apie misijas, padedančias mums atsakyti į klausimą „Ar mes vieni?“.

– Norėčiau pradėti ne nuo tradicinio klausimo. Jameso Webbo teleskopas leidžia mums pažvelgti milijardus metų į praeitį. Jei galėtumėte nukeliauti į bet kurį kosminį momentą, kurį iš jų pasirinktumėte ir kodėl?

– Tai sudėtingas klausimas, nes Webbo teleskopas mums leidžia pažvelgti į pirmąsias susiformavusias galaktikas ir žvaigždes. Manau, kad tai yra įspūdinga. Manau, kad norėčiau pamatyti, kaip susiformuoja Saulės sistema, kurioje yra į Žemę panaši planeta. Tai būtų ypatingas momentas. (...)

– Jūs ilgą laiką buvote įsitraukusi į Jameso Webbo kosminio teleskopo konstravimą, o dabar dirbate prie kito didelio teleskopo – Nancy Grace Roman teleskopo. Kodėl mums reikalingi šie milžiniški kosminiai prietaisai?

– Kai žiūrime į kosmosą, mes nuolat mokomės. (...) Anksčiau mes matėme dangų ir bandėme suprasti daugybę dalykų. Dabar mes žinome, kad skriejame aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Mes bandome suprasti, kaip susiformavo galaktika, kurioje gyvename, kaip susiformavo mūsų Saulė, (...) kaip susiformavo tokia planeta kaip Žemė. (...)

– Tačiau juk turime daugybę skirtingo dydžio teleskopų ant žemės.

– Žemė turi atmosferą, kuri mus apsaugo. Labai gerai, kad ją turime, nes kitaip mūsų čia nebūtų.

Nuo žemės paviršiaus mes galime [kosmosą] stebėti šviesos ruože, kurį mato mūsų akys, nors turime koreguoti atmosferos poveikį, kuris šiek tiek iškraipo vaizdus. Taip pat galime stebėti radijo bangų ilgio ruože. (...)

Bet jei norime suprasti Visatą, turime stebėti ir kitų ilgių bangas. Tam mums reikia būti virš atmosferos, nes kitaip jos [bangos] yra absorbuojamos. O jei norime pažvelgti į ankstyvąją Visatą, pirmąsias galaktikas, pirmąsias žvaigždes, šviesa persikelia į infraraudonąjį spektro dalį. Ši šviesa keliavo milijardus milijardų metų besiplečiančioje Visatoje. Tai reiškia, kad bangos ilgis išsitempė. Tai reiškia, kad ji persikėlė į infraraudonąją spektro dalį. Taigi vienintelis būdas stebėti infraraudonąjį spektrą yra būti virš atmosferos. Todėl mums reikia šių kosminių teleskopų, kad galėtume sužinoti visą istoriją.

– Jameso Webbo teleskopas buvo paleistas 2021 metais, per Kalėdas. Ar prisimenate tą momentą? Apie ką tuomet galvojote?

– Tai buvo nuostabu. Dirbu su JWST jau 19 metų ir tikiuosi dirbti toliau. (...) Man pasisekė, kad buvau paleidimo vietoje. Buvau viena iš komandos narių, ten teikusių pagalbą. Matyti jo paleidimą buvo daugybės metų darbo rezultatas. Manau, kad bet koks paleidimas yra ypatingas momentas. (...)

Be to, NASA tiesioginę transliaciją vedė anglų kalba, bet taip pat ir ispanų kalba, ir man pasisekė būti pastarosios vedėja. Tai man buvo labai svarbu, nes mano mama nekalba angliškai (...) Taigi tai buvo ypatinga diena mums visiems. Ypatingos Kalėdos. Sakome, kad gavome geriausią Kalėdų dovaną, kokią galėjome gauti. (...)

– Jūs dirbote ties dviem Jameso Webbo teleskopo prietaisais. Kam jie skirti?

– Jameso Webbo teleskopas turi keturis pagrindinius mokslinius prietaisus ir penktąjį prietaisą, skirtą navigacijai. Du prietaisai yra Europos kosmoso agentūros indėlis, vienas prietaisas yra iš JAV, o du prietaisai, kurie yra iš Kanados, yra tie, kuriuos kuriant aš buvau techninė vadovė ir vis dar esu sistemų vadovė.

Vienas iš jų yra instrumentas, kuris nukreipia ir valdo teleskopą, o tai yra labai svarbu misijai – reikia išlaikyti observatorijos stabilumą orbitoje. Mes randame tam tikrą žvaigždę ir labai tiksliai sekame jos padėtį – 16 kartų per sekundę nustatome, kur yra ta žvaigždė, ir galime atlikti korekcijas padėties kontrolės sistemoje. Taigi observatorija išlieka stabili. Taip galima fotografuoti ir fiksuoti spektrus (šviesą, sklindančią iš tolimų galaktikų ir žvaigždžių – LRT). Aš visada sakau, kad tai panašu į fotografavimą fotoaparatu čia, Žemėje: jei fotoaparatą judinate, nuotrauka nebus gera, tiesa? Taigi tas prietaisas yra labai svarbus.

Kitas prietaisas yra vienas iš mokslinių prietaisų, kuris gali atlikti įvairias funkcijas, priklausomai nuo to, kokį stebėjimo režimą naudojate. Tačiau viena iš funkcijų, kurią jis atlieka labai gerai, yra ieškoti arčiau žvaigždžių esančių planetų, o tai svarbu siekiant surasti planetą, panašią į Žemę.

– JWST nuolat siunčia ypač gražius vaizdus atgal į Žemę. Tačiau, be estetinės jų vertės, kokią informacija ir duomenys ten užkoduoti?

– Vaizdai atrodo gražūs, tokie patys kaip Hubble ir kitų teleskopų, bet visgi tai yra moksliniai duomenys. (...) JWST padeda rašyti astronomijos, astrofizkos knygas. Taigi jis gali stebėti pirmuosius Visatoje susiformavusius objektus – pirmąsias galaktikas, pirmąsias žvaigždes.

Jis jau mums parodė – kas buvo netikėta, jog yra labai gerai susiformavusių galaktikų, labai anksti po Didžiojo sprogimo. Jis jau rado toliausiai esančią galaktiką (13,5 mlrd. metų) ir juodąją skylę (13,3 mlrd. metų senumo). Yra ir kitų [jo rastų] ypatingų galaktikų, kurios yra labai raudonos.

Taigi jis suteikia mums visą šią informaciją, tuomet geriau suprantame, kaip susidaro galaktikos ir kaip jos evoliucionuoja, kol susidaro tokia galaktika kaip mūsų. Jis taip pat gali stebėti dujų ir dulkių sritis, kuriose susidaro žvaigždės. Žvaigždės, panašios į Saulę, didesnės už Saulę arba mažesnės už Saulę. (...)

Be to, mes norime suprasti, kaip susidaro planetos aplink tas žvaigždes. Prieš 30–40 metų mes nežinojome, ar aplink kitas žvaigždes yra planetų. Dabar mes žinome apie 6000 planetų. Galbūt visos žvaigždės turi planetų. Bet mums reikia suprasti, kaip jos susidaro, jei išgyvena žvaigždės gimimą.

Ir, žinoma, galiausiai mes norime sužinoti, ar esame vieni. Norime rasti planetą, panašią į Žemę. JWST gali stebėti planetas ir nustatyti jų temperatūrą, ar jos turi atmosferą, ir kokių elementų yra toje atmosferoje.

Mes ieškome planetų, kuriose galėtų būti vandens, nes manome, kad vanduo yra būtinas [gyvybei atsirasti], kaip yra Žemėje.

Be to, JWST taip pat gali stebėti mūsų pačių Saulės sistemą – galime stebėti visas planetas už Marso ir tų planetų mėnulius. Nemanome, kad tose planetose yra gyvybė, kokią mes žinome, bet kai kurie Saturno ir Jupiterio mėnuliai turi užšalusius vandenynus, ir galbūt po jais yra skysto vandens. (...)

– Užsiminėte apie vandenį. JWST kai kuriose planetose mums taip pat padėjo aptikti žemiškos gyvybės statybinių blokų. Pavyzdžiui, pernai plačiai nuskambėjo naujiena, kad naudodami JWST duomenis Kembridžo tyrėjai aptiko dimetilsulfido (DMS) ir (arba) dimetilo disulfido (DMDS) cheminių pėdsakų egzoplanetos K2-18b atmosferoje. Žemėje šias dujas išskiria tik gyvybė, pirmiausia, mikrobinė, pavyzdžiui, jūrų fitoplanktonas. Ir tai tik vienas pavyzdys. Kaip manote, ar JWST mums galėtų padėti atrasti ne tik molekules, kurios siejamos su gyvybe, bet ir pačią gyvybę?

– Tai yra, kaip aš visada sakau, – svogūnas: mes po truputį žengiame į priekį. Galiausiai mes norime sužinoti, ar ten yra planeta, kurioje yra tokia gyvybė, kokią mes pažįstame, tiesa? O JWST gali padėti mums aptikti galimas planetas, kurios turi atmosferą arba turi tuos gyvybės statybinius blokus.

Ieškoti planetos, panašios į mūsų, yra tikrai sudėtinga. Daugelis planetų, kurias esame radę, greičiausiai yra didelės planetos, panašios į mūsų Saturną ir Jupiterį, ir tai yra dujinės planetos, kuriose, mūsų manymu, greičiausiai nėra gyvybės. Tad labai sunku rasti planetą, panašią į Žemę, kuri yra mažesnė ir arčiau žvaigždės. (...) Bet mes nuolatos jų ieškome.

– Galbūt jau aptikome kažką bent šiek tiek panašesnio į Žemę?

– Kol kas nieko panašaus neaptikome, tad JWST tęs savo darbą.

Tačiau yra sistema, vadinama „Trappist-1“, kurios žvaigždė yra raudonesnė už mūsų Saulę, ji turi septynias planetas, ir galbūt 3 ar 4 iš jų yra gyvybei tinkamoje zonoje, kur gali būti skysto vandens. JWST stebėjo pirmąsias tris, o dabar stebi ketvirtąją.

Pirmosios trys neturėjo atmosferos, kokios mes tikėjomės (rugsėjį mokslininkai paskelbė, kad ketvirtoji planeta gali turėti atmosferą – LRT) (...).

Kitas teleskopas, kurį paleisime kitų metų pabaigoje, yra „Nancy Grace Roman“. Jis turi naujų planetų paieškos būdų. Jis turi specialų instrumentą, skirtą mažesnėms planetoms, esančioms arčiau žvaigždžių, rasti, kuris vadinamas koronografu. Jis ieško planetų kitu metodu, vadinamu gravitacinio mikrolęšio efektu.

Kai „Nancy Grace Roman“ bus paleistas, jis mums pateiks 400 000 planetų. (...) Taigi, tikimės, kad mums tiesiog reikia didesnės imties, nes rasti planetą, panašią į Žemę, nėra lengva.

Kas dešimt metų NASA mokslininkai atlieka apklausą, kur skirtingų sričių mokslininkai teikia pasiūlymus, į kokius klausimus jie norėtų rasti atsakymą. (...) Pavyzdžiui, kas dešimt metų NASA pasirenka vieną iš teleskopų, kurį konstruos. Tai teleskopai, kurių vystymas trunka ilgai, nes technologija, kurios mokslininkams reikia, gali būti dar nesukurta. Tai tokie teleskopai kaip „Hubble“, „James Webb“, „Nancy Grace Roman“.

2040–2041 m. teleskopas jau taip pat yra pasirinktas. Mes jau pradėjome šiek tiek ties juo dirbti. Jis vadinasi „Habitable Worlds“ (liet. Gyvenami pasauliai). Tai reiškia, kad jei per 20 metų mes nerasime į Žemę panašios planetos, šis teleskopas stebės 25 planetas, kurios, mūsų nuomone, yra geriausios kandidatės.

Taigi, mes artėjame prie tikslo, nors dar jo nepasiekėme. Bet po truputį bandome suprasti, ar esame vieni. (...) Galbūt nėra lengva sukurti tokią gyvybę, kokią mes žinome, bet mes tikimės, [kad ji kažkur yra].

– Ar asmeniškai tikite, kad kažkur kosmose egzistuoja kita tokia gyvybė, kokia yra Žemėje?

– Manau, kad taip. Kadangi yra milijardai milijardų žvaigždžių, milijardai milijardų planetų, noriu manyti, kad taip.

– Tad iš esmės turime tik surasti tinkamą planetą.

– Būtent. Tačiau net jei ją rastume, vis tiek nežinotume, kaip ten nuvykti, nes nežinome, kaip keliauti taip toli. Bet tai jau kita sritis. Kartais tai šiek tiek primena mokslinę fantastiką.

Tačiau aš visada galvoju apie 20 a. pradžią, kai buvo išrasti lėktuvai. Tuo metu kai kurie žmonės sakė, kad jei mums būtų lemta skraidyti, turėtume sparnus. Tai [lėktuvas] atrodė neįtikimas dalykas. O dabar mes skraidome ir galime siųsti palydovus [už Žemės ribų]. Dabar atrodo neįtikėtina galimybė keliauti toli į kosmoso gelmes, bet kas žino? Jaunesnės kartos ir toliau judės į priekį. (…)

– Užsiminėte, kad greitu metu bus paleistas ir dar vienas – Nancy Grace Roman – teleskopas. Ar vis dar planuojate jį paleisti iki 2027 m. gegužės?

– Dabar data yra paankstinta. Mes ką tik baigėme vieną iš sudėtingesnių bandymų, kurį atliekame šiluminėse vakuuminėse kamerose (angl. thermal vacuum chambers). Ten atkuriame sąlygas, su kuriomis teleskopas susidurs orbitoje, t. y. vakuumą ir žemą temperatūrą. Mes negalime statyti teleskopų tokiomis sąlygomis. (...) Tačiau labai svarbus bandymas, kurį atliekame, yra atkurti tas [kosmoso] sąlygas ir pažiūrėti, ar viskas suderinta, nusiųsti visas komandas, kurias norime nusiųsti orbitoje. Man pasisekė būti šio bandymo vadove. Šį eksperimentą vykdėme 65 dienas, 24 valandas per parą – dirbome visą parą trimis pamainomis, ir tai buvo sudėtingiausias bandymas, kurį turėjome atlikti. Dabar mums dar reikia atlikti kitus (...) darbus, bet mes dirbame, kad teleskopą galėtume paleisti jau kitų metų pabaigoje – jei niekas nepasikeis, galbūt rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.

– Tad dar viena Kalėdų dovana?

– Taip, paleisime prieš pat Kalėdas. Ir kadangi orbitoje mums nereikės išskleisti ir suderinti veidrodžių, mums pakaks tik trijų mėnesių, kad jį [teleskopą] parengtume darbui, ir tada jis pradės vykdyti mokslinius tyrimus.

– Jūs minėjote, kad Nancy Grace Roman teleskopas suras 400 000 planetų ir galbūt netgi atras tokią, kuri gali būti tinkama žemiškai gyvybei egzistuoti. Ką dar gali šis teleskopas? Žinote, aš tiesiog galvojau, kad mes jau turime tiek daug teleskopų. Tai ne tik Hubble'io ir Jameso Webbo teleskopai, bet ir Euclido teleskopas, TESS bei daugelį kitų. O dabar ketiname paleisti dar vieną. Tad kuo jis išsiskirs iš kitų?

– Kiekvienas teleskopas yra skirtas skirtingiems tikslams. Nancy Grace Roman teleskopas turi didelį matymo lauką, todėl gali fotografuoti dangaus skliautą, kuris yra maždaug 100–200 kartų didesnis nei Hubble'io ir Jameso Webbo teleskopų atveju. (...)

Be to, mes žinome, kad mums žinoma materija ir energija sudaro tik 5 proc. Visatos, o kiti 95 proc. yra kažkas, ko požymius matome, bet nežinome, kas tai yra, tad tai vadiname tamsiąja materija ir tamsiąja energija. Mes nuolatos bandome gauti kokių nors užuominų, kurios padėtų suprasti, kas tai galėtų būti arba ką mes suprantame klaidingai. Todėl mums reikia didesnių vaizdų. (...)

Iš tų, kuriuos paminėjote, pavyzdžiui, TESS buvo sukurtas specialiai planetoms ieškoti.

Euclido teleskopas yra panašus į Nancy Grace Roman teleskopą, bet pastarasis veikia infraraudonųjų spindulių srityje. (...) Turėdami abiejų informaciją, bandysime suprasti, manau, vieną iš didžiausių šiuo metu nežinomųjų, t. y. kas yra ta tamsioji materija arba kas yra ta tamsioji energija.

(...) Kitas dalykas, kurį daro Roman teleskopas, yra planetų paieška, tiesa, pasitelkiant gravitacinio mikrolęšio efektą (...). Taigi jis galės rasti planetas, kurios yra arčiau žvaigždės, todėl labiau tikėtina, kad jos bus panašios į Žemę (...)

Kitas didelis teleskopas, „Habitable worlds“, bus sudarytas iš daugelio veidrodžių. Jis bus sukurtas remiantis JWST, bet taip pat integruojant koronografo technologiją, kurią išbandys Roman teleskopas. Manau, kad kiekvienas naujas teleskopas yra pagrįstas tuo, ką išmokome iš ankstesnių (...)

– JWST buvo nepaprastas technologinis iššūkis, pasiekimas. Ar galime tą patį pasakyti apie Nancy Grace Roman teleskopą?

– Roman teleskopas yra pasiekimas kita prasme. Jis yra kompaktiškesnis, jo nereikia atidaryti kosmose, jis negali matyti itin toli, todėl jo nereikia tiek atšaldyti kaip JWST. Tačiau koronografo technologija yra labai svarbi, kad būtų įrodyta, jog jis gali veikti. Kitas dalykas, kuris, mano nuomone, išskiria Roman, yra tai, kad jis turi 18 detektorių, kurių kiekvienas yra dvigubai didesnis už detektorius, kuriuos turime JWST. Tad jis labai greitai surinks daug duomenų. Nepamenu tikslaus skaičiaus, tačiau man atrodo, kad per pirmąjį veikimo mėnesį jis turėtų surinkti apytiksliai tiek pat duomenų, kiek Hubble'io teleskopas surinko per 35 metus.

Taigi, kyla didelis iššūkis, kuris taip pat yra klausimas ateičiai – gausime daug duomenų, reikės juos kalibruoti, saugoti, kad visi galėtų prie jų prieiti, kaip visa tai įgyvendinti nesugadinant serverio? (...)

– Norėčiau paklausti apie NASA biudžetą. Į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, jis buvo nemažai apkarpytas. Be to, buvo pasiūlyta kitų metų biudžetą sumažinti maždaug 25 proc. Girdėjau, kad tai gali turėti įtakos kai kurioms misijoms, tarp kurių buvo minimas, pavyzdžiui, Euclido teleskopas. Kokia yra tikroji situacija? Ir ar pertvarkos organizacijoje gali turėti įtakos Nancy Grace Roman teleskopui arba teleskopui „Habitable worlds“, kurį planuojama paleisti 2040 m.?

– Deja, NASA biudžetas kasmet nustatomas iš naujo. Ir tai tiesa, kad buvo pasiūlyta jį gana smarkiai sumažinti. Tai turės įtakos kai kuriems teleskopams, pavyzdžiui, LISA (planuojamas paleidimas 2035 m.), taip pat kai kurioms Žemės stebėjimo misijoms, ir tai yra labai liūdna.

Bet tai buvo pirmasis pasiūlymas. Buvo pateiktas ir kitas biudžeto pasiūlymas, kad NASA bent jau išliktų tokia, kokia yra. Manau, jis turi Senato ir Atstovų Rūmų paramą.

Manau, kad dabar yra didelis spaudimas grįžti į Mėnulį, o tai yra dar vienas nuostabus tikslas šiuo metu. Be to, norime ten likti, kasinėti, taip pat turėti kosminę stotį, skriejančią aplink Mėnulį – visa tai reikalinga tam, kad išmoktume keliauti kosmose ir pasiruoštume, pavyzdžiui, kelionei į Marsą. Visam tam reikia pinigų. Tad manau, kad labai svarbu, jog NASA ir toliau tęstų visus mokslinius tyrimus.

Taigi, dabar laukiame sutarimo dėl bendro biudžeto. Bet noriu tikėti, kad tai nebus tas pradinis biudžetas, kad jis vis dėlto rems visas programas.

Visgi, mums pasisekė, kad net ir esant drastiškesniam biudžetui, JWST bus ir toliau finansuojamas, o Hubble'io ir Nancy Grace Roman teleskopų biudžetas buvo šiek tiek sumažintas. Bet mes vis tiek paleisime pastarąjį – dabar turime paskatą tai padaryti anksčiau. (...)

– Turiu kelis paskutinius klausimus. Jameso Webbo ir Nancy Grace teleskopai yra nuostabūs, novatoriški, ir pan. – galima tęsti ir tęsti. Bet jei galėtumėte sukurti svajonių teleskopą, turėdama neribotus išteklius, kokių savybių jis turėtų? Kaip jis atrodytų?

– Tai labai sudėtingas klausimas, nes naują teleskopą visuomet projektuojame remdamiesi tuo, ką išmokome iš ankstesniojo. Vienas iš puikių dalykų galėtų būti, jei rastume būdą kosmose skriejantį teleskopą tiesiogiai sutvarkyti. Pavyzdžiui, kai teleskopas yra prie Žemės, tai astronautai jį gali prižiūrėti, tačiau mes nežinome, kaip tai padaryti, kai teleskopas nutolsta. O tai yra labai svarbu. (...)

Kiti dalykai yra tai, ką jau matome Jameso Webbo teleskope – didesni veidrodžiai didesnėms užduotims kosmose atlikti. (...)

Yra daug kitų dalykų. Pavyzdžiui, mes bandome suprasti, (...) kaip pargabenti mėginius iš Marso ar kitų planetų atgal į Žemę. (...)

– Tad iš esmės kalbate apie autonominį prietaisą – kuris būtų ir observatorija, ir sugebėtų nusileisti kitoje planetoje bei iš jos į Žemę pargabenti mėginius.

– Taip, autonominis teleskopas. Prisimenu, kai užsiiminėjau astronomija, turėjai nuolatos būti prie teleskopo. Turėdavau ten praleisti naktį. Įrašydavau duomenis į tokias dideles kasetes, kuriomis dalindavausi su kitais. (...)

Dabar būdama Lietuvoje nuvykau apžiūrėti jūsų nuostabų teleskopą (Molėtų observatorijoje – LRT) (turite stiprias astronomijos tradicijas šioje šalyje) ir kolegos dr. Šarūnas Mikolaitis ir dr. Carlosas Viscasillasas Vázquezas man parodė, kaip telefonu pakeliamas observatorijos gaubtas, kaip dangų galima stebėti iš namų. Taigi mes nuolatos mokomės. Mes tobulėjame čia, ant Žemės, tas pats vyksta ir kosmose.

– Kokia didžiausia astrofizikos mįslė norėtumėte, kad būtų įminta per jūsų gyvenimą?

– Vieną jau minėjome. (...) Maždaug 95 proc. yra materija ir energija, kurios mes tiksliai negalime nusakyti, nežinome, kas tai yra, (...) ir man būtų nuostabu gauti atsakymą į šį klausimą per savo gyvenimą.

Kitas dalykas, (...) – Visko teorija* (angl. the theory of everything). Tai yra nuostabu.

Dar viena sritis, kuri man yra nuostabi, yra kvantinis pasaulis, kvantiniai kompiuteriai. Tai yra kitas pasaulis, kuris atrodo kaip mokslinė fantastika.

*Teorija, kurioje gali susijungti gravitacija, elektromagnetizmas, ir atomų branduolių jėgos. Tačiau šiuo metu ši teorija yra neįrodyta ir lieka viena iš didžiausių fizikos paslapčių – LRT

– Šiais metais į kosmosą buvo iškeltas pirmasis kvantinis kompiuteris, kuriame, beje, buvo integruotas lietuviškas lazeris.

– Manau, kad lazeriai yra dar viena Lietuvos stiprybė. (...) Jei ketiname toliau tyrinėti kosmosą ir naudoti daugiau teleskopų, mums reikės kitokių ryšio su jais priemonių (čia gali pasitarnauti lazeriai – LRT). (…) Ir, žinoma, būtų nuostabu, kad rastume bent jau užuominą apie į Žemę panašią planetą.