Šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo presbiopijos, dar vadinamos senatvine toliaregyste, kai akys sunkiai sufokusuoja artimus objektus ir tekstą. Paprastai šią problemą galima išspręsti nešiojant akinius ar atliekant operaciją, tačiau pastaruosius metus kalbama apie kitą priemonę – akių lašus. Kauno klinikų oftalmologės Lauros Mockaitienės teigimu, nors akių lašai iš tiesų yra veiksmingi toliaregystės atveju, visgi tai – tik laikinas sprendimas.
Senatvinė toliaregystė atsiranda su amžiumi dėl natūraliai kintančios lęšiuko struktūros ir mažėjančio jo gebėjimo prisitaikyti matyti įvairiu atstumu.
„Dažniausiai apie 40–45 gyvenimo metus žmogui tampa sunku skaityti ar atlikti kitus smulkius darbus įprastu 30–33 cm atstumu. Apie 60-uosius metus akomodacinės akies galimybės beveik visiškai išnyksta – tada žmogus gali skaityti ar atlikti smulkius darbus tik laikydamas objektus vis toliau nuo akių“, – pasakoja L. Mockaitienė.
Presbiopijai koreguoti dažniausiai renkamasi akinius, kontaktinius lęšius arba operacijas. Tačiau pastarojo meto tyrimai išskiria ir dar vieną alternatyvą – specialius akių lašus.
Kopenhagoje Europos kataraktos ir refrakcinės chirurgijos draugija (ESCRS) pristatė naują tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad dauguma žmonių po akių lašų naudojimo galėjo perskaityti papildomas eilutes akių tikrinimo lentelėse, o pagerėjęs regėjimas išsilaikė dvejus metus.
„Tie, kas domisi fotografija, žino, kad fotoaparato diafragma lemia, kiek plati bus ryškumo zona nuotraukoje. Plačiai atidarius – matosi mažiau ryškiai, bet galima fotografuoti tamsoje. Užveriant – ryškumas didėja, bet reikia daugiau šviesos. Panašiai veikia ir lašai, skirti presbiopijos korekcijai – miotikai sukelia vyzdžio susitraukimą, sukuria vadinamąjį „adatos skylutės“ efektą ir pagerina matymą į artį“, – komentuoja oftalmologė.
Skirtingai nei operacija, tokio pobūdžio lašai nepakeičia akies struktūros, tad ir jų poveikis yra laikinas.
„Tyrimai rodo, kad pacientai dažnai perskaito tris ar daugiau papildomų eilučių regos aštrumo lentelėje, naudodami presbiopiją koreguojančius lašus. Tai reiškia, kad kasdieniams dalykams – telefono ekranui, restorano meniu, etiketėms parduotuvėse perskaityti – akinių gali nebereikėti. Tačiau tai nereiškia visiškos nepriklausomybės – ilgam skaitymui ar esant prastam apšvietimui akiniai vis tiek yra reikalingi. Taip pat reikia nepamiršti, kad lašų poveikis prasideda apie 30 min.–1 val. po įlašinimo ir trunka apie 6–8 val.“, – teigia L. Mockaitienė.
Pašnekovės teigimu, preparatai, kurie turėjo keisti lęšiuko struktūrą ir duoti ilgalaikį efektą, kol kas nėra pasiteisinę.
„Šiandien turime vadinamąją „pagal poreikį“ korekciją – pagerinimą tada, kai jis reikalingas. Taip pat patvirtintų medikamentų kaina šiuo metu yra nemaža – apie 70–130 dolerių už buteliuką, kurio užtenka mėnesiui“, – pasakoja oftalmologė.
Anot L. Mockaitienės, tokio pobūdžio akių lašai – ne naujiena. Farmakologiniai presbiopijos korekcijos būdai jau yra aprašomi ne vienerius metus.
„Yra išskiriamos dvi grupės medikamentų, kurie koreguoja presbiopiją – vyzdį sutraukiantys lašai (miotikai) ir lęšiuką suminkštinantys lašai, tačiau šių lašų kūrimas šiuo metu yra pristabdytas. Miotikai yra tyrinėjami plačiai ir atliekama daug klinikinių tyrimų geriausios medžiagos ir vaisto koncentracijos paieškose“, – komentuoja gydytoja.
Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma pacientų lašus toleruoja gerai. Dažniausi šalutiniai poveikiai – lengvas akių dirginimas, paraudimas, galvos skausmas ar silpnesnis matymas tamsioje aplinkoje, yra trumpalaikiai ir grįžtami.
„Reikia nepamiršti, kad ne visi pacientai yra tinkami kandidatai farmakologiniam gydymui: prieš skiriant presbiopiją koreguojančius lašus, svarbu įvertinti paciento, ypač trumparegio, akies tinklainės būklę, siekiant įvertinti tinklainės atšokos rizikos veiksnius. Kadangi plačiai visuomenei prieinami medikamentai pasirodė dar gana neseniai, vėlyvosios šio gydymo komplikacijos gali būti nežinomos“, – pabrėžia pašnekovė.
2025 m. balandį JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino „Qlosi“ (0.4 proc. pilokarpino lašus), o 2025 m. liepą dar vieną naują vaistą – VIZZ (1,44 proc. aceklidino lašus).
„Europoje šie lašai dar nėra prieinami. Visgi, tai didelis žingsnis į priekį. Nuolatiniai tyrimai ir klinikiniai bandymai toliau nagrinėja šiuos gydymo metodus, siekiant suteikti saugias, veiksmingas ir patogias galimybes asmenims, ieškantiems alternatyvų korekciniams akiniams ar chirurgijai. Tobulėjant žinioms apie akių farmakologiją, presbiopijos medikamentinio gydymo ateitis atrodo perspektyvi“, – apibendrina L. Mockaitienė.
