Naktį iš rugpjūčio 12 į 13-ąją vienu didžiausiu meteorų lietumi metuose vadinamas perseidų lietus pasieks savo piką. Vidutiniškai per valandą danguje sužibs 60–80 dalelių, kurių amžius siekia 4,5 milijardų metų. Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas dalijasi patarimais, kaip pamatyti daugiausia „krintančių žvaigždžių“.
Kas yra perseidai?
Pašnekovas pasakoja, kad perseidai yra Swifto Tuttle`io kometos paliekamų kietų dalelių, kurios ne didesnės už aguonos grūdą, susidūrimas su Žeme.
„Minėta kometa apskrieja Saulę kas 133 metus ir paskutinį kartą šalia Saulės apsilankė 1992 metais ir kitą kartą sugrįš tik 2126 m. Keliaudama aplink Saulę minėta kometa paskui save palieka ilgą kietų dalelių šleifą. Kai Žemė įlekia į šį šleifą ir susiduria su dalelėmis, jos dideliu greičiu įlekia į Žemės atmosferą ir dėl trinties į orą beveik akimirksniu įkaista ir išgaruoja“, – sako V. Dobrovolskas. Anot jo, šį trumpą šviesos blyksnį mes ir vadiname meteorais arba „krintančiomis žvaigždėmis“.
Astrofizikas aiškina, kad tankiausią dulkelių debesies dalį Žemė kerta rugpjūčio 12–13 d, tad tuomet ir matome didžiausią perseidų intensyvumą.
„Nors „krintančios žvaigždės“ nėra žvaigždės tiesiogine prasme, bet tai yra pirmykštė Saulės sistemos medžiaga, beveik nepasikeitusi per visą Saulės sistemos istoriją. Kaskart pamačius sužimbantį meteorą, mes matome 4,5 milijardų metų amžiaus medžiagos blykstelėjimą“, – pažymi mokslininkas.
Kaip stebėti?
V. Dobrovolsko teigimu, labai nedaugelis meteorų srautų gali prilygti perseidų lietui.
„Tik Leonidai lapkritį ir Geminidai gruodį gali prilygti ar net pralenkti perseidus savo intensyvumu. Tačiau tiek Geminidų, tiek Leonidų meteorų srautų stiprumas labai kinta metai nuo metų, o perseidai pasižymi gana stabiliu srautu kasmet“, – teigia V. Dobrovolskas.
Tad, kaip stebėti meteorų lietų, kad mus aplankytų sėkmė ir danguje išvystume kuo daugiau ryškių žybsnių? Štai astrofiziko V. Dobrovolsko patarimai:
- Nors atrodo, kad meteorai išlekia iš vieno taško, bet jie gali sužibti bet kurioje dangaus dalyje: ir arčiau horizonto, ir tiesiai virš galvos. Patogiausias meteorų stebėjimo būdas yra pasitiesti šiltą apklotą ant žemės arba gulto ir atsigulti, nes tuomet nenuvargs kaklas.
- Nenorintiems gulėti, patarčiau lėtai sukinėjant galvą dairytis po visą dangų: išilgai horizonto ir nuo horizonto link zenito. Iš vienos pusės – tai taip pat padės nepavargti kaklui, ir iš kitos pusės – turėsite daugiau šansų pamatyti meteorą nei vien spoksodami į vieną tašką danguje.
- Meteorų stebėjimui nereikalingos (ir netgi nepatartinos) jokios papildomos optinės priemonės, t. y. žiūronai ar teleskopai. Šių prietaisų matymo laukas gerokai siauresnis nei akių ir bandant stebėti meteorus su šiomis priemonėmis, didžiąją jų dalį tiesiog pražiopsosite.
- Meteorų stebėjimui geriausia nuvykti toliau nuo miestų šviesų, kad jos neužgožtų reginio. Bet jeigu nėra galimybės išvykti, net ir miestų danguje galima išvysti ryškiausius meteorus. Tiesa, tikimybė tampa gerokai mažesnė ir galima tikėtis pamatyti gal tik kelis meteorus per valandą.
- Pageidautina, kad būtų matoma kuo platesnė dangaus dalis, t. y., kad neužstotų artimi medžiai ar pastatai.
Tiesa, mokslininkas pastebi, kad šiais metais pamatyti visą perseidų grožį sutrukdys Mėnulis, kurio pilnaties šviesa užgoš blyškesnius meteorus netgi būnant užmiestyje.
Rugsėjį – Mėnulio užtemimas
Nors perseidai dangų raižys beveik visą rugpjūtį, V. Dobrovolskas rekomenduoja dėmesį atkreipti ir į šį mėnesį brėkštančiame danguje rytų pusėje spindėsiančias dvi planetas – Venerą ir Jupiterį.
„Šias planetas lengva atskirti pagal spindesį: Venera pastebimai ryškesnė už Jupiterį.“
Anot pašnekovo, ypač gražus reginys laukia rugpjūčio 20 d. prieš aušrą, nes prie Jupiterio ir Veneros prisijungs Mėnulio delčia.
„Tai bus tikrai įspūdingas reginys, kuriuo galės grožėtis visi, nepriklausomai, ar gyvena mieste, ar užmiestyje. Reikės tik nepatingėti atsikelti apie 4 val. ryto, pažvelgti į rytus ir tikėtis giedro dangaus“, – sako astrofizikas.
Visgi, pašnekovo teigimu, turbūt įspūdingiausias kosminis reginys mūsų laukia rugsėjo 7 d. vakare, kuomet išvysime visišką (pilną) Mėnulio užtemimą.
„Mėnulis pas mus tekės apie 20 val., jau prasidėjus dalinei fazei, t. y. matysime, kad tarsi trūksta kairiosios Mėnulio dalies, – LRT.lt pasakoja dr. V. Dobrovolskas. – Visiško užtemimo pradžia bus 20.30 val., o maksimumas bus 21.12 val. Visiškas užtemimas baigsis 21.53 val., o dalinė fazė baigsis 22.55 val.“
Vilniaus universiteto mokslininkas pastebi, kad Mėnulio užtemimų privalumas tas, jog nereikia jokių akių apsaugos priemonių. „Užtemimą galima stebėti tiek paprastai akimis, tiek pasitelkus žiūroną ar teleskopą.“
Be kita ko, nėra svarbi ir stebėjimo vieta, nes net ir miestų šviesos nenustelbs Mėnulio.
„Svarbiausia, kad būtų giedra. Na, o jeigu gamta nenudžiugins giedru dangumi, galima rinktis stebėjimą internetu, kur iš įvairių pasaulio vietų bus gyvai transliuojama užtemimo eiga“, – užbaigia astrofizikas.
