Kabulas džiūsta dėl įvairių veiksnių, tarp kurių ir klimato kaita, ir prastas vandens išteklių valdymas, ir intensyvi urbanizacija, ir sparčiai augantis gyventojų skaičius, kuris šiuo metu siekia maždaug 5–6 milijonus. Naujausioje nevyriausybinės organizacijos „Mercy Corps“ ataskaitoje teigiama, kad Afganistano sostinė Kabulas gali tapti pirmąja šiuolaikine sostine, kurioje baigsis vandens atsargos, skelbia „LiveScience“.
Humanitarinė nevyriausybinė organizacija „Mercy Corps“ balandžio mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad vandens krizė Kabule pasiekė kritinį tašką, – vandens telkiniai išeikvojami greičiau, nei gali būti papildomi, be to, kyla problemų, susijusių su vandens prieinamumu, užterštumu ir infrastruktūra.
Birželio mėnesį vienas Kabulo gyventojas leidiniui „The Guardian“ sakė, kad mieste nėra geros kokybės šulinio vandens, o liepos viduryje kitas gyventojas CNN skundėsi, kad nežino, kaip jo šeima išgyvens, jei padėtis blogės.
Kabulo vandens problema nėra nauja – situacija mieste prastėja kelis pastaruosius dešimtmečius. Ataskaitoje pabrėžiama, kad ją dar labiau paaštrino humanitarinės pagalbos Afganistanui sumažėjimas po 2021 m. rugpjūčio, kai JAV ir sąjungininkų pajėgoms pasitraukus iš šalies į valdžią grįžo Talibanas.
Naujajame pranešime remiamasi ankstesniais Jungtinių Tautų (JT) tyrimais, kuriuose nustatyta, kad Kabulo požeminis vanduo gali išsekti iki 2030 m., o apie pusė Kabulo provincijos gręžinių jau yra išdžiūvę. Pranešime teigiama, kad šiuo metu kasmet išgaunamas vandens kiekis viršija natūralų papildymą maždaug 44 mln. kubinių metrų.
Ataskaitos rengime nedalyvavęs vandens saugumo ekspertas Mohammedas Mahmoudas portalui „Live Science“ sakė, kad Kabulas akivaizdžiai patiria vis rimtesnę vandens krizę.
„Tai, kad vandens gavyba kasmet viršija natūralų papildymą dešimtimis milijonų kubinių metrų, o iki pusės miesto gręžinių jau yra išdžiūvę, rodo, jog sistema žlunga“, – elektroniniame laiške „Live Science“ rašė M. Mahmoudas.
M. Mahmoudas yra nevyriausybinės organizacijos „Climate and Water Initiative“ generalinis direktorius ir Jungtinių Tautų universiteto Vandens, aplinkos ir sveikatos instituto Artimųjų Rytų klimato ir vandens politikos vadovas. Jis apibūdino ataskaitos išvadas kaip „keliančias nerimą“ ir pažymėjo, kad jam taip pat kelia susirūpinimą staigus Kabulo gruntinio vandens lygio kritimas ir didėjantis skaičius gyventojų, priverstų didelę dalį savo pajamų skirti vandens įsigijimui.
„Mercy Corps“ pranešė, kad per pastarąjį dešimtmetį Kabulo vandeningojo sluoksnio lygis nukrito apie 30 m ir kad kai kurios šeimos vien vandeniui išleidžia iki 30 proc. savo pajamų.
2016 m. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad nuo pirmojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki pirmojo 21 a. dešimtmečio vandens trūkumą patiriančių žmonių skaičius padidėjo nuo 240 mln. iki 3,8 mlrd., t. y. nuo 14 proc. iki 58 proc. pasaulio gyventojų. Ypač didelė vandens trūkumo rizika kyla Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje.
