Mokslininkai rado įrodymų, kad klimato kaita, o ne žmonių medžioklė buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs mamutų išnykimą, skelbia BBC.
Mokslininkai rado įrodymų, kad klimato kaita, o ne žmonių medžioklė buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs mamutų išnykimą, skelbia BBC.
DNR tyrimai rodo, kad šių gyvūnų pradėjo mažėti gerokai anksčiau besikeičiant pasaulio klimatui, nei buvo manoma.
Be to, nustatyta, kad Europoje buvo atskira mamutų populiacija, kuri išnyko prieš maždaug 30 tūkst. metų.
Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.
Mokslininkų manymu, mamutai buvo ištverminga, gausi gyvūnų rūšis, klestėjusi savo laiku. Tačiau, pasak tyrimui vadovavusio mokslininko dr. Love`o Daleno iš Švedijos istorijos muziejaus, tyrimas atskleidė kitokį požiūrį.
„Dabar susidaro vaizdas, kad jie buvo pakankamai dinamiška gyvūnų rūšis, patyrusi išnykimą, išplitimą ir migraciją“, – BBC sakė mokslininkas.
Dr. L. Dalenas kartu su mokslininkais Londone ištyrė 300 mamutų mėginių DNR.
Mokslininkams iš mėginių pavyko nustatyti, kiek mamutų gyveno tam tikru metu, bei jų migracijos ypatybes.
Mokslininkų teigimu, mamutai beveik išnyko prieš 120 tūkst. metų, kai trumpam buvo atšilęs klimatas. Šių gyvūnų nuo kelių milijonų sumažėjo iki dešimčių tūkstančių, tačiau skaičius vėl pradėjo augti Žemėje prasidėjus dar vienam ledynmečiui.
Be kita ko, mokslininkai teigia, kad prieš visišką išnykimą mamutų pradėjo mažėti prieš 20 tūkst. metų, per patį ledynmečio piką, o ne prieš 14 tūkst. metų, kai klimatas vėl pradėjo šilti.
Jie spėja, kad tuo metu buvo taip šalta, kad žolės, kuria mamutai maitinosi, užaugdavo nepakankamai. Mamutų nykimas, pasibaigus ledynmečiui, pagreitėjo, nes, manoma, pievas, kuriose šie gyvūnai ganydavosi, ėmė keisti miškai pietuose ir tundra šiaurėje.
