Mokslas ir IT

2019.03.02 19:40

Mada žengia į priekį: nuo spalvas keičiančių drabužių iki odos iš išaugintų ląstelių

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.03.02 19:40

Mados istorija iš tiesų įspūdinga – urve Sakartvele rastas dažytas lino pluoštas, kuriam daugiau nei 30000 metų. Bėgant metams, pasikeitė daug kas, bet žmonių noras atrodyti gražiais išliko. 

Dėvimomis technologijomis žmonės puošiasi nuo 1810 metų, kai buvo sukurtas pirmasis analoginis rankinis laikrodis, 1972 metais buvo sukurta jo skaitmeninė versija. Tobulėja ne tik mūsų riešų aksesuarai, bet ir patys aprangos matavimo, kūrimo ir gamybos būdai. Nuo šviesos diodų (LED) iki integruotų jutiklių – į mados pasaulį besiskverbiančios technologijos keičia drabužių spintas.

Norint internetinėje parduotuvėje išsirinkti tinkamiausią suknelę, greitai padės trimatis kūno skenavimas, o kai kuriuos drabužius tiesiog spausdinsimės. Audiniai ne tik galės būti gaminami namuose, bet net tapti interaktyviais ir susietais su išmaniaisiais prietaisais. Be to, sportinė apranga galėtų būti parduodama jau su integruotu asmeniniu treneriu. 

„Nemėgstu matuotis drabužių“

Daugybę žmonių vargina jų kūno formas atitinkančio drabužio paieškos. Tai pakeistų trimačio skenavimo technologija. „Tailor Made“ ir „Alton Lane“ naudoja 3D skenavimą ir kuria preciziškai prie kūno priglundančius kostiumus. Apsilankius „Tailor Made“, galima rasti įprastą persirengimo kambarį primenančią patalpą, tačiau iš tiesų čia įrengti 3D skeneriai, vos per 10 sekundžių atkuriantys jūsų kūną virtualioje erdvėje. 

„Zozo“ ir „StretchSense“ žengė žingsneliu toliau ir kūno matavimo prietaisus integravo į kostiumą. Jie sukūrė juodą, aptemptą kostiumą, sužymėtą baltais atskaitos taškais, kuriuos mato su kostiumu suderinama programėlė. Išmaniuoju telefonu padarius 12 nuotraukų, programėlė sukuria trimatį kūno atvaizdą ir išanalizuoja gautą informaciją.  

„StretchSense“ sukūrė į išmaniąją aprangą integruojamą tempimosi jutiklį. Lankstiems jutikliams tempiantis, vidinės sistemos fiksuoja pokyčius, o visa tai integravus į specialų kostiumą, galima nustatyti žmogaus fizinius duomenis. 

Dar viena technologija, padedanti naujausio mados klyksmo – lazerinis pjaustymas. Panaudojus intensyvius šviesos spindulius, galima švariai perpjauti medžiagas, nepaliekant jokių kyšančių siūlų. Ši technologija taip pat gali būti panaudota kuriant apdarus iš vientiso medžiagos gabalo, o ne sudūrinėjant atskiras drabužio dalis, todėl taip galima išvengti pūpsančių ir odą dirginančių siūlių.

Stilistai elektroninėje erdvėje

Vis daugiau žmonių savąją apsipirkinėjimo terapiją perkelia iš tradicinių parduotuvių į internetines. Atsiradus „Amazon Echo Look“, į skaitmeninę erdvę keliasi ir stilistai. „Echo Look“ programėlė gali kataloguoti jūsų drabužinę. 

Pagal jūsų stilių ir turimą kolekciją „Echo Look“  pasiūlo prekes internetinėse parduotuvėse, o jeigu negalite apsispręsti, „Echo Look“ pateikia savo nuomonę. Kliaudamasi mokymosi algoritmais ir mados ekspertų patarimais, ši technologija pasiūlo savo rekomendacijas. 

Nauja mada – drabužių spausdinimas

3D spausdinimas jau nebe naujiena, tačiau jam vis dar atrandama naujų panaudojimo būdų. Vis daugiau dizainerių šią technologiją panaudoja kurdami savo drabužių kolekcijas. 

Norint sukurti trimačiu būdu išspausdintus rūbus, pagrindine kliūtimi tampa gijos, kurios tiktų drabužių medžiagai. Įprastai nadojamos gijos būna iš tvirto plastiko, tokio kaip polilaktinė rūgštis (PLA), tačiau šis, norint sukurti patogų ir minkštą audinį, siūlo labai ribotas galimybes.

Visgi „Filaflex“ gijos leidžia sukurti į nertinius panašius apdarus. Poliuretano pagrindo termoplastinis elastomeras „Filaflex“ yra elastingas, tačiau tvirtas. Panaudojus kompiuterizuoto projektavimo programą, su šiomis gijomis galima sukurti įmantrius raštus ir formas. Vis dėlto kol kas nuvilia greitis, nes tokių drabužių gali tekti laukti ne vieną savaitę.

Dar daugiau galimybių atveria Masačiusetso technologijos instituto (MIT) Kompiuterių mokslo ir dirbtinio intelekto laboratorijos sukurtas „ColorMod“.

Šis metodas suteikia galimybę 3D spausdinimo būdu sukurtiems produktams, pavyzdžiui, telefonų dėklams ar papuošalams, pasikeisti, paveikus juos ultravioletine šviesa. Dėl to MIT panaudojo fotochrominius dažus, kurie gali pakeisti spalvą, kai būna paveikti skirtingų šviesos šaltinių. Ultravioletinė šviesa gali suaktyvinti tam tikras spalvas, o regimoji šviesa „išjungti“ kitas.

Kuo pakeisime odą?

„Modern Meadow“ biologinės inžinerijos ekspertai, užauginę bioodą „Zoa“, siekia pakeisti pramonėje naudojamą tradicinę odą. Biogamyba vadinamas gebėjimas kurti natūralius produktus ne iš pačių gyvūnų, tačiau iš gyvų ląstelių. Paredagavusi gyvio DNR, „Modern Meadow“ išnaudoja ląstelių vykdomą kolageno gamybą, galinčią suformuoti skaidulų tinklus. Supynus šias skaidulas, įmanoma išgauti medžiagos struktūrą, kurią tuomet galima rauginti ir dažyti.

„CuteCircuit“ dizaineriai nusprendė sukurti grafeno suknelę. Kartu su Mančesterio universiteto mokslininkais, „CuteCircuit“ dizaineriai sukūrė suknelę, galinčią užfiksuoti kvėpavimo ritmą ir jį atvaizduoti per spalvas keičiantį LED papuošimą.

Grafenas, iš kurio pagaminta suknelė, yra ne tik tvirčiausia kada nors sukurta medžiaga, bet ir ploniausia – vos vieno atomo storio. Ant peršviečiamo ir labai laidaus grafeno elemento išdėlioti šviesos diodai reaguoja į tempimo jutiklių užfiksuotą įkvėpimo gylį ir paviršiuje atvaizduoja atitinkamą šviesą.

Negilus kvėpavimas keičia spalvas nuo oranžinės iki žalios, o gilūs įkvėpimai suknelę papuošia spalvų kaita nuo violetinės iki turkio. 

Pasipuošti tatuiruotėmis

„Microsoft Research“ ir Masačiusetso technologijos instituto komanda sukūrė laikinas metalines tatuiruotes, galinčias atlikti ant odos įrengtos naudotojo sąsajos funkciją. „DuoSkin“ technologija leidžia kontroliuoti, pavyzdžiui, per išmanųjį telefoną grojančios muzikos garsą. Šios tatuiruotės funkcionalumo paslaptis slypi laidžioje aukso lakštelių medžiagoje, kuri panaudota kuriant grandines.

Panaudojus nuo odos izoliuojantį silikono sluoksnį (tatuiruočių popierių), elektrodai pritvirtinami prie aukso lakštelių figūrų ir jutiklinio valdiklio. 

Informacija iš tatuiruotės į prietaisą perduodama panaudojus artimojo lauko ryšio (Near Field Communication; NFC) technologiją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt