Mokslas ir IT

2019.03.01 15:21

Dovydas Zinkevičius. Pokyčiai Lietuvos įmonėse: kaip nepramiegoti 4-osios revoliucijos (komentaras)

LRT.lt2019.03.01 15:21

Naujausių technologijų diegimas versle – vienas iš pagrindinių būdų didinti savo konkurencingumą ir auginti pelną. Vis dėlto, Europos Sąjungos statistika rodo, jog net 90 proc. smulkiųjų ir vidutinių regiono kompanijų nespėja žengti koja kojon su įsibėgėjančia ketvirtąja pramonės revoliucija. Dar visai neseniai ir Lietuvos gamybos įmonės nežinojo, kaip pasiruošti neišvengiamiems pokyčiams. O kaip su naujovėmis šiam sektoriui, sukuriančiam net 20 proc. šalies BVP, sekasi tvarkytis dabar?  

Stebėdami Lietuvos pramonės įmonių veiklą, matome, kad net ir aktyviau diegiant inovacijas, našumas taip sparčiai neauga. 2018 m. „Gamybinės rizikos indekso“ (angl. Manufacturing Risk Index) duomenimis, darbo užmokestis per pastaruosius 5 metus didėjo net 40 proc., kai tuo tarpu gamybos kompanijų produktyvumas kilo tik 14 proc. Be to, Lietuva žymiai atsilieka ir pagal robotizacijos lygį. „Eurostat“ neseniai paskelbė, jog vos 3 proc. įmonių savo veikloje pasitelkia robotus. Kol kas proveržį sunku įžvelgti ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus ar plėtojant partnerystės tarp įmonių kultūrą. Šie rodikliai – aiškus ženklas, kad įmonės dar turi nepanaudotų rezervų ir gali į technologinę transformaciją investuoti daugiau.

Norėdamas įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą, verslas turi operatyviai reaguoti į aplinkinius dirgiklius – padėtį rinkose, kur realizuojamos prekės ir paslaugos, pokyčius kainodaroje, galiausiai, ir į panašių kompanijų veiklą. Šio iššūkio sprendimo būdus bei įrankius įmonėms diktuoja ir ketvirtoji pramonės revoliucija – tai sparti automatizacija ir robotizacija. Verslo lyderiai, norėdami pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis, turi rasti atsakymą į klausimus – kada ir į ką verta investuoti?

Svarbiausia – pamatuoti sprendimai

Smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms prisitaikyti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčių yra lengviau. Jos gali lanksčiau reaguoti į dirgiklius ir greičiau priimti sprendimus dėl investicijų į didesnį veiklos efektyvumą. Tiesa, mažesnės kompanijos yra ir pažeidžiamesnės – kiekvienos naujovės sėkmė ar nesėkmė turi daug didesnę reikšmę smulkios kompanijos išlikimui. Didžiosios Lietuvos pramonės įmonės dažniausiai jau būna padariusios dideles pradines investicijas į veiklą užtikrinančias sistemas. Tokioms organizacijoms pagrindinis iššūkis yra įvertinti, kada vėl ateina laikas investuoti į sparčiai besikeičiančias technologijas. Kaip pastebiu dirbdamas su kompanijų atstovais, Lietuvoje įprasta verslo valdymo sistemas keisti kas 7-10 metų, kai tuo tarpu užsienyje įprasta atsinaujinti kas 5-7 metus. Žinoma, didelėse kompanijose dėl painesnės struktūros ir biurokratijos šie sprendimai priimami žymiai lėčiau, tad pokyčių valdymas yra sudėtingesnis.

Kol robotizacijos lygis šalyje žemas, didžiąją dalį skaitmeninių sistemų ir procesų įmonėse valdo žmonės, todėl jų gebėjimas prisitaikyti prie naujovių taip pat reikšmingas. Apie tai su verslo atstovais diskutuosime ir kovo mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes tai, kaip smulkiosios ir vidutinės įmonės ir jų darbuotojai reaguoja į ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčius labai priklauso ir nuo vadovų požiūrio. Kompanijos, pasižyminčios mažiau biurokratine struktūra, apie vykstančius pokyčius komandą informuoja operatyviau, taip palengvindamos adaptaciją. Taip pat privalumą turi ir organizacijos, sukaupusios didelę projektų įgyvendinimo patirtį – jų darbuotojai diegiamas naujoves priima kaip eilinį pokyčių valdymo iššūkį.

Pokyčiams įgyvendinti – inovatyvi komanda

Tiesa, suburti ketvirtajai pramonės revoliucijai pasiruošusią komandą nėra lengva. Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, net 66 proc. pramonės sektoriaus darbdavių susiduria su keblumais norėdami rasti aukštos kvalifikacijos specialistų, o naujų darbuotojų apmokymas trunka net iki pusės metų. Tai trukdo įmonėms greičiau plėstis ir sukuria papildomus kaštus. Dėl šios priežasties, smulkiojo ir vidutinio verslo vadovai turėtų atitinkamai adaptuoti savo įdarbinimo strategijas. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti kandidatams, turintiems informacinių technologijų išsilavinimą, darbo startuoliuose patirties. Tokie asmenys daug dažniau būna susidūrę su pokyčių valdymu ir gali geriau įsivaizduoti, kaip viena ar kita naujovė paveiktų įmonės veiklą. Nenuostabu, kad „Skaitmenizuotos Lietuvos vizijoje 2030“ didelė svarba skiriama ne tik investicijoms į techniką ar programinę įrangą, bet ir į žmogiškųjų išteklių valdymą.

Stipri komanda – svarbus, tačiau ne vienintelis kriterijus, būtinas norint sparčiau diegti naujausias technologijas. Jeigu įmonėje, strateginiu lygmeniu priimtas toks sprendimas, naudinga įvertinti ir tai, ką šioje srityje yra nuveikę konkurentai. Taip pat, atlikus vidinį įmonės auditą, tiksliai įsivertinti, koks skaitmenizacijos lygis jau pasiektas ir kur link judėti toliau. Svarbu suprasti, kad inovacijos taikomos ne vien gamyboje. Jos gali padėti optimizuoti net ir pačius paprasčiausius įmonės procesus bei taip padidinti ir efektyvumą, ir klientų pasitenkinimą. Tiesa, technologinių sprendimų gausa, ypatingai smulkiajame ir vidutiniame versle, savaime nėra teisingas atsakymas. Norint „nepramiegoti“ ketvirtosios pramonės revoliucijos, reikia pasitelkti konkrečius duomenis ir jais vadovaujantis visai komandai dirbti ties pokyčių įmonėje planu.  

Dovydas Zinkevičius yra asociacijos INFOBALT darbo grupės „Industry 4.0“ pirmininkas