Mokslas ir IT

2019.03.12 05:30

Mokslininkė apie kamieninių ląstelių tyrimus: embrionų, kurie turi galimybę gimti, tikrai niekas neliečia

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.03.12 05:30

Apie kamieninių ląstelių galimybes ir medicinos revoliuciją kalbama kelis dešimtmečius. Patiklesnius žavi amžinos jaunystės receptai ant kosmetikos prekių, įtaresni negali patikėti, kad regeneracinės medicinos mokslo progresas neprasilenkia su žmogiškąja etika. Tikėjimas ir susidomėjimas išlieka toks didelis, kad mokslininkams darosi vis sunkiau atskirti, kada veikia pačios ląstelės, o kada placebo efektas. 

Apie kamieninių ląstelių tyrėjų iššūkius, tikslus ir ateities prognozes kalbamės su dr. Eiva Bernotiene, Inovatyvios medicinos centro Regeneracinės medicinos skyriaus vadove.

– Kokius pagrindinius regeneracinės medicinos iššūkius šiandien išskirtumėte? Ko mes dar nežinome apie kamienines ląsteles?

– Kalbant apie mūsų skyrių, daugiausia dirbame su suaugusių žmonių kamieninėmis ląstelėmis ir tiriame jų galimybes atkuriant kremzlės, širdies audinius, taip pat domimės plaučių ir raumenų ląstelėmis. Kolegos tiria smegenis, mėgina atstatyti nervines ląsteles. Veiklos sritys yra gana plačios. Taip pat yra vykdomi ir audinių inžinerijos tyrimai siekiant atkurti odos audinius. Viena doktorantė daro tyrimus su indukuotomis pluripotentinėmis ląstelėmis. 

Lietuvoje tirti embrionų kamienines ląsteles uždrausta, todėl tyrimai nebuvo plėtojami – dirbama tik su suaugusių žmonių ląstelėmis. Pagausinus ląsteles galima stimuliuoti audinių atsistatymą. Galima suleisti kamieninių ląstelių į širdį po miokardo infarkto ir į kitus raumenis. Netgi buvo parengta klinikinė procedūra suleisti ląstelių į kelio sąnarį žmonėms, kurie serga osteoartritu. Preliminarūs rezultatai iš tiesų yra labai daug žadantys. Tiesa, kol praeis visos klinikinių tyrimų stadijos, prabėgs daug laiko. 

Reikia suprasti, kad labai svarbu atlikti placebo efekto tyrimus. Netgi sakyčiau, kad tai yra vienas didžiausių iššūkių tiriant kamienines ląsteles. Žmonės labai tiki kamieninių ląstelių poveikiu ir galia, todėl veikia placebo efektas. Labai sunku atskirti, kada suveikia jis, o kada ilagalaikę įtaką daro pačios ląstelės. Kai galiausiai atliekami kontroliuojami tyrimai, paaiškėja, kad kai kurių ligų atveju placebo efektas pasireiškia net 50 proc. pacientų. Žmonių tikėjimas šių ląstelių galimybėmis, rodos, yra beribis.

– Bet placebo efektas pastebimas ir kitose srityse?

– Žinoma, placebo efektas veikia daugelyje sričių, ne tik kamieninių ląstelių. Netgi kai kurie sportininkai pasiekė geresnių rezultatų, kai jiems buvo sakoma, kad jie vartoja dopingą, nors iš tiesų to nedarė. Visgi kamieninių ląstelių srityje šis efektas pastebimas labai ryškiai. Žmonės tiki, nors kartais išpopuliarinamos visokios netikros terapijos, veiklą vykdo kontraversiškai vertinamos privačios klinikos, siūloma įsigyti jauninančios kosmetikos ir t. t. Manipuliavimas kamieninėmis ląstelėmis marketingo tikslais greičiausiai padidina pardavimus, tačiau dažniausiai tiesiog veikia placebo efektas, kai žmonės dėl savo tikėjimo pasijunta geriau. Akcentuočiau, kad reiktų atskirti, kur yra ilgalaikis kamieninių ląstelių efektas, o kur veikia kiti veiksniai. 

– Kamieninių ląstelių tyrimai Lietuvoje? Ar esame kuo nors išskirtiniai?

– Lietuva iš kitų šalių labai neišsiskiria, tiesiog neturime patirties tiriant embrionines kamienines ląsteles. Reikia pripažinti, kad kai kuriais atvejais jos yra sunkiai arba visai nepakeičiamos suaugusių žmonių ląstelėmis. Tarkime, gydant diabetą ar norint atkurti nervines ląsteles, sunku tikėtis, kad jau iš suagusiųjų ląstelių galima būtų pasiekti puikių rezultatų. Tiesiog suaugę žmonės kai kurių ląstelių turi labai mažai. Kamieninės ląstelės iš embrionių būtų labai vertingos. 

Etiškai patrauklesnė alternatyva – pliuripotentinės embrioninės kamieninės ląstelės. Bet Lietuvoje neturėjome daug patirties su embrioninėmis ląstelėmis, todėl tik dabar pradedame gilinti ir kaupti žinias apie pliuripotentines ląsteles. Tuo tarpu kitos šalys jau buvo įgudę, todėl turėjo gerus pagrindus ir nesunkiai persiorientavo ir prisitaikė prie kintančių aplinkybių, naujo ląstelių tipo. Toks tas lietuviškas ypatumas, bet taikymo ir atliekamų tyrimų prasme tikrai viskas gerai ir nuo kitų šalių neatsiliekame. 

– Visgi daug žadantys atradimai laboratorijose dar negarantuoja sėkmingo klinikinio pritaikymo?

– Vertinant klinikinį pritaikymą, jau keli dešimtmečiai kaip kamieninėmis ląstelėmis bandoma išgydyti labai įvairias ligas ir tikriausiai sunkiai rastume ligą, kurios gydymas nebuvo patikėtas kamieninėms ląstelėms. Visus tuos metus atrodė, kad jau labai greitai visi pradės kamieninėmis ląstelėmis gydytis ligoninėse, tačiau kol kas tik vienas kitas vaistinis preparatas ar procedūra yra kliniškai įrodyta. 

– Kodėl nebuvo ilgai laukto staigaus proveržio ir plataus pritaikymo?

– Daugybė mokslinių tyrimų buvo atliekami skubotai. Pasiekus paskutines klinikinių tyrimų stadijas, sunku pagrįsti efektyvumą. Šiandien jau manoma, kad klinikinį etapą kamieninių ląstelių terapija pasiekė per greitai ir galbūt reikia grįžti prie tikslesnių ir kokybiškesnių mokslinių tyrimų laboratorijose.

Be to, yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, atmetimo reakcija. Taip pat didelė kaina. Visai tai lėtina progresą.  Atmetimo reakcija verčia ieškoti autologinių ląstelių (iš to paties paciento), kad būtų išvengta atmetimo reakcijos ir imunosupresijų. Kita vertus, tos ląstelės nėra visada efektyvios: jeigu tam pacientui jau vieną kartą kažkokios genetinės mutacijos įvyko, tikėtina, kad tai pasikartos, nes ląstelių polinkiai išlieka panašūs. Dar daugiau, jeigu pacientui reikia išskirti jo paties ląstelių liniją, jis turi sumokėti už visas procedūras – ištyrimą, gausinimą ir t. t. Tai yra labai brangu. Dažniausiai ląstelių išskirti neužtenka, reikia jas genetiškai modifikuoti. 

Būtų prasminga turėti alogenines ląsteles, padaryti ląstelių linijas, kurios būtų tinkamos gydyti, jas tiesiog kaip vaistus pardavinėti. Jos būtų pritaikytos injekcijai į konkrečią vietą. Toks formatas būtų priimtinesnis, bet vėlgi susiduriame su imunosupresijos klausimais.

– Ar apsimoka investuoti į kamienines ląsteles?  

Ląstelių paruošimo procedūra kas kartą turi būti naujas klinikinis tyrimas. Jeigu vieni savo tyrimais įrodė, kad riebalinės ląstelės tinka artritui gydyti, tai nereiškia, kad kita laboratorija, išsiskyrusi panašias ląsteles ir besivadovaudama panašiais protokolais, galės ląsteles panaudoti remdamasi tyrimo duomenimis. Realiai jos jau laikomos skirtingomis ir kitokiomis ląstelėmis, todėl reikia iš naujo pereiti visas klinikinių tyrimų stadijas kaip su atskiru produktu (vaistu). Farmacinės kompanijos žiūri į atsiperkamumą, potencialią naudą, o ląstelių negali užpatentuoti. Tokie keblumai ir sunkumai, todėl nuolat reikia ieškoti rėmėjų, tų, kas matytų potencialą ir didesnes galimybes. 

– Ko galime pasimokyti iš kitų valstybių?

– Japonija jau mėgina sukurti indukuotų kamieninių ląstelių linijų bazę. Manoma, kad 17 ar 18 tokių linijų užtektų didžiajai daliai Japonijos gyventojų. Jungtinė Karalystė yra skaičiavusi, kad jiems užtektų ir dešimties tokių linijų. Visgi JAV, kur populiacija yra labai mišri, greičiausiai būtų per sudėtinga išgryninti pagrindinius reikalingus tipus ir sukurti tokį efektyvų kamieninių ląstelių banką. 


Lietuvoje tokių linijų sukūrimas vargu ar pasiteisintų. Esame maža šalis, nemanau, kad farmacininkai padengtų kaštus, nes tokiomis terapijomis pasinaudoti galinčių pacientų pas mus yra gana mažai. 

– Rodos, jau galime sukurti audinius, organus, bet atmetimo reakcija vis dar dažna... Ar įmanoma jos išvengti?

Norint išgydyti pacientą, sergantį leukemija, jam persodinami kito žmogaus kaulų čiulpai. Tai klasikinė ir seniausia kamieninių ląstelių transplantacija. Audinių nesuderinamumo reakcija. Sunku to išvengti. Reikalinga imuninė supresija, bet tada padidėja suvėžėjimo, infekcinių ligų rizika. Atmetimo reakcija iš esmės neišvengiama, nebent donorą pavyktų idealiai suderinti pagal paviršiaus antigenus. 

– Ar kamienines ląsteles vis dar gaubia daugybė mitų?

– Svarbus akcentas yra tai, kad niekas nesiūlo kurti embrionų ir gaminti iš jų vaistinių preparatų. Kalbama apie absoliučiai likutinius embrionus po dirbtinio apvaisinimo, jų daug prišaldyta klinikose, todėl juos arba išmes, arba panaudos kamieninių ląstelių terapijai. Dažnai žmonės painioja ir mano, kad dėl mokslo pasiekimų žudomi kūdikėliai. Taip tikrai nėra. Embrionų, kurie turi galimybę gimti, tikrai niekas neliečia. Kalbėkime apie likučius, kurie lieka po tam tikrų apvaisinimo procedūrų. Daugelyje šalių tokios ląstelių linijos jau yra sukurtos ir aktyviai tiriamos, o Lietuvoje dėl griežtų įstatymų to daryti negalime. Dėl to šioje srityje ir turime šiokį tokį atsilikimą, bet puikiai išplėtojome suaugusiųjų kamieninių ląstelių tyrimus. 

– Kokia jūsų ateities medicinos vizija ir prognozė?

– Labai norėčiau tikėti, kad kamieninės ląstelės ir taps tokia parankine terapija kovojant su daugeliu ligų. Todėl reikia jas labai tinkamai pozicionuoti, kad jos teisingai būtų pritaikytos. Dabar yra manoma, kad yra labai stiprus parakrininis ląstelių efektas. Jos nebūtinai turi būti suleistos į širdį ir virsti širdies ląstelėmis, bet jos būdamos ten sekretuoja augimo faktorius ir sukelia stimuliaciją. Aš manau, kad tokios terapijos, kai kamieninės ląstelės bus naudojamos stimuliaciniais tikslais, bus labai populiarios ir taikomos visame pasaulyje. 

Ta pati Japonija jau nusprendė skirti labai daug pinigų regeneracinės medicinos plėtrai, audiniams atauginti, tiesiog geometrine progresija didina investicijas į šias sritis. Aš manau, kad tai įgaus pagreitį ir ypač padės spręsti organų donorystės klausimus. 

Širdies, skeleto raumenų sistemos ligos, artrito atvejai, nervų sistemos pažeidimai, diabetas... Kamieninių ląstelių tinkamas panaudojimas išties gali padėti daugybei žmonių. Jei ieškosite ligos, kuriai gydyti nebuvo išbandyta kamieninių ląstelių terapija, greičiausiai tokios ligos surasti nepavyks.  Ir autizmui, ir šizofrenijai... Sunku net patikėti. Visgi tai rodo, koks didžiulis susidomėjimas ir tikėjimas yra šiomis ląstelėmis...

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius