Mokslas ir IT

2019.02.20 23:04

Naujame visatos žemėlapyje – 300 tūkst. naujai atrastų galaktikų

BNS2019.02.20 23:04

Žmonijai pažįstama visata ką tik reikšmingai padidėjo. Antradienį paskelbtame naujame žvaigždėlapyje pažymėta šimtai tūkstančių anksčiau nežinotų galaktikų, atrastų naudojant teleskopą, aptinkantį spinduliuotės šaltinius, nefiksuojamus įprastais optiniais prietaisais.

Tarptautinė tyrėjų grupė, atlikusį šį precedento neturintį kosmoso žvalgymą, nurodė, kad jų atradimas tiesiogine prasme nušviečia kai kurias giliausias Visatos paslaptis, įskaitant juodųjų skylių fiziką ir galaktikų spiečių formavimosi ypatumus.

„Tai naujas langas į Visatą“, – naujienų agentūrai AFP sakė projekte dalyvavusios Paryžiaus observatorijos astronomas Cyrilas Tasse`as.

„Kai pamatėm pirmąsias nuotraukas, pagalvojom: „Kas tai?!“ Tai visiškai nebuvo panašu į nieką, ką esam įpratę matyti“, – pridūrė jis.

Daugiau kaip 200 astronomų iš 18 šalių dalyvavo studijoje, per kurią radijo teleskopais buvo tyrinėjamas vienas Šiaurės pusrutulio dangaus sferos segmentas. Jame aptikta 300 tūkst. iki šiol nepastebėtų šviesos šaltinių, laikomų tolimomis galaktikomis.

Radioastronomija leidžia mokslininkams aptikti elektromagnetinę spinduliuotę, paskleidžiamą sąveikaujant didelės masės dangaus kūnams.

Tyrėjų grupė naudojo tinklinį radioteleskopą LOFAR (Low Frequency Array), kurio pagrindinė dalis yra Nyderlanduose. Be kita ko, šio teleskopo jutikliai fiksuoja senovines spinduliuotės „čiurkšles“, susidariusias susiliejant galaktikoms. Šie anksčiau nestebėti srautai gali būti daugiau kaip milijono šviesmečių ilgio.

„Atlikdami radijo stebėjimus galime aptikti silpnų šaltinių, esančių tarp galaktikų, spinduliuotę“, – sakė Hamburgo universitete dirbanti Amanda Wilber.

„LOFAR leidžia mums aptikti daug daugiau tokių šaltinių ir suprasti, kas suteikia jiems energijos“, – pridūrė ji.

Naujų spinduliuotės šaltinių atradimas taip pat gali padėti mokslininkams geriau suprasti vieną mįslingiausių reiškinių kosmose.

Juodosios skylės, pasižyminčios tokia stipria gravitacija, kad iš jų negali ištrūkti netgi šviesa, paskleidžia radiacijos pliūpsnių rydamos kitus didelės masės objektus, tokius kaip žvaigždės arba dujų debesys.

C. Tasse`as sakė, kad naujos stebėjimų priemonės per ilgesnį laiką leis astronomams nustatyti, kaip juodosios skylės formuojasi ir vystosi.

„Jeigu stebite aktyvią juodąją skylę, (spinduliuotės) srautai išnyksta po milijonų metų; jie nematomi kaip didelio dažnio (šviesa)", – aiškino jis.

„Tačiau šimtus milijonų metų jos toliau skleidžia žemo dažnio srautus – taigi, galime stebėti daug senesnius elektronus“, - pridūrė mokslininkas.

Seniausi Visatos objektai

Remdamiesi kosminiu teleskopu „Hubble“ padarytomis nuotraukomis mokslininkai kėlė prielaidą, kad mūsų Visatoje yra daugiau kaip 100 mlrd. galaktikų, bet daugelis jų yra per senos ir pernelyg nutolusios, kad jas būtų galima stebėti įprastomis priemonėmis.

Pagal stebėjimus LOFAR radioteleskopu sudarytas žvaigždėlapis, kurio dalis buvo paskelbta žurnale „Astronomy & Astrophysics“, apima duomenų masyvą, kurį būtų galima sutalpinti tik į dešimtį milijonų DVD plokštelių, bet stebėtas plotas sudaro tik 2 proc. dangaus sferos.

Teleskopą LOFAR sudaro radijo antenų tinklas, išdėstytas septyniose Europos šalyse. Pagal savo skiriamąją gebą jis atitinka tradicinį radioteleskopą, kurio „lėkštės“ skersmuo – 1,3 tūkst. kilometrų.

Šią studiją paskelbusi grupė planuoja sukurti viso Šiaurės pusrutulio didelės raiškos nuotraukų rinkinį. Nurodoma, kad į jį gali patekti iki 15 mln. dar nežinomų radijo bangų šaltinių.

„Seniausi Visatos objektai yra maždaug už 11–12 mlrd. šviesmečių, – sakė C. Tasse`as. – Taigi, pamatysime daug daugiau šių objektų.“