Greičiausiai kiekvienas pritartų, kad plastikas labai palengvino kasdienį mūsų gyvenimą. Jį naudoti tapo taip įprasta, kad net nesusimąstome, kiek plastiko kasdien sunaudojame ar kokios jo sudedamosios dalys. Apie augančią plastiko taršą nuolatos girdime per televiziją, skaitome socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose. Nors viskas atrodo labai toli, tačiau iš tiesų padariniai jau mūsų vandens stiklinėje. Plastikų sudedamosios dalys – ftalatai – Lietuvos vandenyse stipriai viršija leistinas normas. Bet kas gi yra tie ftalatai?
Nematomas priešas mūsų gyvenime
Ftalatai yra žmogaus sukurtų cheminių junginių grupė, kurių didžioji dalis naudojama kaip plastifikatoriai (priedai) siekiant padidinti plastiko gaminių lankstumą, ilgaamžiškumą ir skaidrumą. Skamba išties naudingai, tačiau ftalatai turi ir tamsiąją pusę. Mokslininkai šią cheminių junginių grupę priskiria prie medžiagų, ardančių už hormonų gamybą atsakingą endokrininę sistemą. Tokios medžiagos itin pavojingos vaikams, nėščioms moterims ir besivystančiam organizmui. Kasdien mes naudojame šimtus produktų net neįtardami, kad juose esama paslėptų nuodų.
Dažniausia ftalatai naudojami medicinos priemonėse, vaikų žaisluose, maisto ir gėrimų pakuotėse, kosmetikoje, statybų pramonėje ir čia sąrašas toli gražu nesibaigia. Daugelio produktų sudėtyje ftalatų nerasime, tad galvojame, kad jų ten nėra. Tačiau ftalatai pasitelkiami kaip mechaninė sudedamoji dalis, todėl jų žymėti neprivaloma. Negana to, ftalatų galime rasti visuose produktuose, kurie juos gaminant, tiekiant ar transportuojant, turėjo sąlytį su plastiku.
Mūsų šalies spaudoje galime rasti straipsnių, kuriuose aprašoma ftalatų žala. Šias pavojingas medžiagas mokslininkai tiria visame pasaulyje. Tačiau pagrindinė tokių tyrimų problema – juose naudojamos didelės ftalatų dozės. Tad Lietuvos mokslininkų grupė ėmėsi tirti daug mažesnes ftalatų koncentracijas, kurios randamos mūsų gamtoje. Mat kilo nerimą keliantis klausimas – kas galėtų nutikti Lietuvos žmonėms, jei į jų organizmą kasdien patektų tokios koncentracijos nuodų, kokios randamos Lietuvos vandenyse? O gal tai jau nutiko? Juk ftalatai su įvairiomis nuotekomis lengvai patenka į mūsų vandenis ir tik 2020 metais buvo susivokta, kad Lietuvoje šie nuodai iš nuotekų nėra išvalomi. Eksperimentą mokslininkų grupė atliko 2022 metų rugsėjo–2023 metų rugpjūčio mėnesiais.
Negrįžtamos pažaidų pasekmės
Atliekant mokslinį tyrimą modeliniu organizmu Vilniaus universiteto mokslininkai pasirinko Wistar linijos žiurkes, kurios tokio pobūdžio tyrimuose dažniausia naudojamos dėl lengvos priežiūros, puikiai išaiškintos genetikos ir pastovių reprodukcinių rodiklių.
Šiame straipsnyje pristatomas tik vienas iš tyrimų – kokią įtaką tam tikros ftalatų koncentracijos turi chromosomų pažeidimams. Chromosomas galime laikyti savotiškomis genų ir genetinės informacijos saugyklomis. Ne paslaptis, kad jų pažeidimai dažnai būna susiję su vėžiniais susirgimais. Tad kaip šiuos chromosomų pažeidimus pastebėti?
Chromosomų pažeidimų kiekį galima pamatyti tiriant mikrobranduolius kaulų čiulpuose. Mikrobranduoliai – tai membrana apsupti mažyčiai branduoliai, kurie nesisieja su „tikruoju“ branduoliu. Jie randami ląstelės citoplazmoje (želatinos pavidalo skystis, užpildantis ląstelės vidų – LRT), nes susiformuoja iš chromosomų fragmentų ar chromosomų, kurios nepateko į „tikruosius“ branduolius per ląstelės dalijimąsi.
O kaulų čiulpai – vienas svarbiausių organizme kraujo ląstelių gamybos organų. Juose gaminami raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai. Būtent eritrocitai atsakingi už deguonies pernešimą, kuris užtikrina, kad visi organai ir audiniai tinkamai funkcionuotų. Sutrikus eritrocitų gamybai gali išsivystyti mažakraujystė, o organai sunkiau aprūpinami deguonimi. Negaunant pakankamai deguonies gali sutrikti kai kurių organų funkcijos, o organizmo ląstelės žūsta. Sutrikusi eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose yra tik viena iš daugelio galimų ftalatų sukeliamų pasekmių. Šie nuodai gali būti pavojingi bet kurioms organizme esančioms ląstelėms, o mikrobranduolių kaulų čiulpuose ištyrimas tik padeda dar geriau įvertinti, kokio stiprumo yra galimas nuodingas ftalatų poveikis.
Taigi aptariamo tyrimo esmė: kuo daugiau mikrobranduolių randama kaulų čiulpuose, tuo didesnis yra chromosomų pažeidimų kiekis.
Ftalatų pėdsakų paieškos kaulų čiulpų ląstelėse
Tyrimas prasidėjo nuo 36 jaunų Wistar linijos žiurkių patelių. Šios buvo suskirstytos į 6 grupes, kiekviena jų gavo skirtingas dvejų ftalatų (DEHP (di(2-etilheksilftalato) ir DBP (dibutilftalato) dozes. Įdomu tai, jog kelios žiurkėms skirtos dozės, kurios buvo parinktos atsižvelgiant į žiurkių svorį, atitiko ir Lietuvoje gyvenančių žmonių su vandeniu gaunamą ftalatų kiekį.
Kai tyrimams naudojami trumpai gyvenantys laboratoriniai gyvūnai, tokie kaip žiurkės ar kiti smulkūs graužikai, neilgas jų gyvenimo tarpsnis prilygsta daug ilgesniam vidutinio amžiaus žmogaus gyvenimo laiko tarpui.
Žiurkių patelės atitinkamas ftalatų dozes gavo kasdien tris mėnesius, o tai lygu 8 žmogaus gyvenimo metams. Po trijų mėnesių buvo tiriamas ftalatų sukeltas poveikis kaulų čiulpų ląstelėms, tai yra, kiek jaunų eritrocitų bus pakitę ir turės mikrobranduolius. Taip pat buvo vertinamas jaunų ir senų eritrocitų santykis.
Gauti rezultatai šokiravo – paaiškėjo, kad net labai mažos Lietuvos vandenyse aptinkamų ftalatų koncentracijos sukelia rimtų kaulų čiulpų ląstelių chromosomų pažeidimų: dalis chromosomų nebepasiskirsto tarp besidalijančių ląstelių taip, kaip turėtų, o tai lemia, jog susidaro ir mažiau eritrocitų. Šių kraujo kūnelių mažėja, nes neteisingas chromosomų pasidalijimas prisideda prie to, kad dalis eritrocitų žūsta. Taip lieka vis mažiau eritrocitų, galinčių tinkamai aprūpinti organus deguonimi, o tai reiškia, kad žiurkė pati to nenujausdama turėtų pradėti dusti.
Taigi, atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvos vandenyse randamos nedidelės ftalatų koncentracijos statistiškai reikšmingai padidina chromosomų pažeidimų kiekį, mikrobranduolių formavimąsi ir stabdo naujų eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose, – tai tikras
tylią mirtį nešantis ginklas...
Kaip apsisaugoti nuo šių baisių žmogaus sukurtų junginių?
Nors plastiko junginiai jau tapo neišvengiama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, tik nuo mūsų priklauso, kaip nuo jų apsisaugosime patys ir kaip apsaugosime savo vaikus, vaikaičius bei proanūkius. Europos mokslininkai jau pasiekė politinį susitarimą dėl ftalatų uždraudimo ir tikimasi, kad šis susitarimas kada nors taps realybe. Deja, šiandien ftalatai vis dar kelia pavojų mūsų gyvybei. Jų pilna visur: dantų pastos, parfumerijos, maisto produktų pakuotėse, o ypač nešvariuose Lietuvos vandenyse.
Mes jau žinome, kokias baisias pasekmes gali sukelti šios plastiko sudedamosios dalys. Todėl nedelsiant reikia mažinti ftalatų kiekį! Patartina vengti bet kokių plastiko pakuočių, pradedant vandeniu bei maistu ir baigiant asmens higienos priemonėmis. Geriau rinktis natūralias, patvarias ir ekologiškas priemones bei pakuotes be plastikų. Atrodo, tai elementarūs veiksmai, tačiau iš tiesų jie labai svarbūs siekiant apsaugoti gamtą, joje gyvenančius gyvūnus ir, žinoma, žmones. Tik suvokdami ftalatų keliamą pavojų ir imdamiesi veiksmų sugebėsime pasipriešinti šiai tyliai, bet grėsmingai ir daug žalos darančiai cheminei invazijai.
Šis straipsnis taip pat publikuotas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos žurnalo „Veritas“ pirmajame numeryje.
