Mokslas ir IT

2019.01.21 15:58

Pasaulis stebėjo įspūdingą „kruvinąjį vilko Mėnulį“: kito karto reikės šiek tiek palaukti

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.01.21 15:58

Šiąnakt Europos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų gyventojai galėjo stebėti visišką Mėnulio užtemimą. „Super kruvinuoju vilko Mėnuliu“ pramintas užtemimas dėl susidėliojusių aplinkybių buvo matomas labai ryškiai ir itin daug pasaulio vietų.

Argentinos sostinėje Buenos Airėse astronomai ir astronomijos entuziastai susirinko stebėti Mėnulio užtemimo – nors Mėnulis buvo matomas labai aiškiai, prie teleskopų nusidriekė eilės smalsuolių. Viena iš priežasčių, kodėl Mėnulis toks ryškus ir didelis yra ta, kad šiąnakt jis buvo priartėjęs arčiau Žemės nei įprastai – 358 tūkst. kilometrų atstumu. Taip reiškinio pavadinime atsirado žodis „super“.  

„Visiškas Mėnulio užtemimas yra įprastas reiškinys. Įsivaizduokite, saulė apšviečia Žemę, o nuo jos krenta šešėlis. Mėnulis, vos patekęs į tą šešėlį, kuris yra tarsi tunelis, jame išbūna apie 3–4-ias valandas. Per tą laiką matome, kaip Mėnulis po truputėlį tamsėja, įgauna raudoną ar oranžinę spalvą reiškiniui įpusėjus, tai vadinama „pilnumu“. Galiausiai prasideda atvirkštinis procesas – Mėnulis pradeda dingti iš Žemės šešėlio, o raudona spalva vėl virsta balta“, – pasakoja Buenos Airių planetariumo atstovas Mariano Ribas.

Šis užtemimas „Vilko“ pravardę gavo, nes pilnatys sausio mėnesį vadinamos „vilko mėnuliais“. Kruvinuoju užtemimas vadinamas dėl raudonos spalvos, kuria nušvinta Mėnulis. Taip nutinka todėl, kad jis pasislepia po žemės šešėliu ir nebetenka tiesioginės Saulės šviesos - mėlyna saulės šviesa išsisklaido Žemės atmosferoje. Taip nutinka ir per saulėlydžius – aiškina astronomai. 

Reuters/Scanpix nuotr.

Europoje užtemimą buvo galima stebėti paryčiais. Grimbergene astronomai pasinaudojo šia proga ir susirinko padiskutuoti apie Mėnulio užtemimus.

„Vidutiniškai galite tikėtis Mėnulio užtemimą pamatyti kas 2–3 metus. Tačiau šį kartą mums ypač pasisekė, nes paskutinis užtemimas Belgijoje matėsi prieš pusę metų, tačiau po šio – kito turėsime laukti daugiau kaip dešimt metų. Kitas visiškas užtemimas, kurį galima bus matyti nuo pradžios iki pabaigos, kaip ir dabar, vyks 2029-aisiais“, – sako astronomas Philippe`as Mollet.

Kitas visiškas užtemimas Europoje bus 2022-aisias, tačiau jis nebus matomas visame žemyne, kaip ir sakė astronomas, belgai jo stebėti negalės. Šiaurės Amerikoje kitas kruvinasis Mėnulis Vakarinėje pakrantėje bus matomas 2021-aIsiais, Rytinėje – 2022-aisiais.

Daugiau apie tai – Igno Kinčino reportaže (nuo 12:14 iki 14:10)