Idėja kalbėtis su gyvūnais žmonėms neišeina iš galvos jau tūkstančius metų. Knygose gausu kalbančių gyvūnų, pavyzdžiui, Baltasis triušis iš „Alisos stebuklų šalyje“ arba kalbantys ėriukai, vilkai, asilai ir liūtai Ezopo pasakėčiose. Tačiau bendravimas su gyvūnais ne visada išeina į naudą – Pradžios knygoje kalbanti gyvatė gundo Ievą suvalgyti uždraustą vaisių. Realiame pasaulyje mokslininkai vis labiau artėja prie gyvūnų bendravimo formų supratimo, o gal net ir susikalbėjimo su jais. Viena iš rūšių, kurią netrukus galbūt suprasime, yra kašalotai, skelbia „Deutsche Welle“ (DW).
Mokslininkai ne vienerius metus įrašinėjo kašalotus, bandydami apibrėžti kašalotų kalbos, kurią jie vadina banginių kalba, taisykles.
Nauji tyrimai atskleidė kašalotų fonetinę abėcėlę
Pasitelkę dirbtinį intelektą mokslininkai nustatė vadinamąją „kašalotų fonetinę abėcėlę“. „Nustatėme, kad jų vokalizacijos struktūra labai skiriasi priklausomai nuo pokalbio konteksto, o tai rodo kur kas sudėtingesnę sistemą, nei manyta anksčiau“, – sakė JAV Masačiusetso technologijos instituto (MIT) kompiuterių mokslininkė Daniela Rus.
Kartu su kolegomis iš MIT D. Rus vadovavo naujam tyrimui, kuriame dalyvavo projekto CETI – ne pelno siekiančios organizacijos, ieškančios būdų išversti kašalotų bendravimą, – atstovai.
Kašalotai bendrauja kodais
Kašalotai paprastai gyvena socialiniuose būriuose, kuriuos sudaro apie dešimt gyvūnų. Jie bendrauja po vandeniu šimtų metrų atstumu, naudodami labai sudėtingas spragtelėjimų sekas.
Šio tyrimo tikslais D. Rus ir jos kolegos naudojo duomenis, surinktus stebint šalia Dominikos salos įsikūrusiam Rytų Karibų klanui priskiriamus banginius. 2023 m. Dominika pranešė ketinanti steigti pirmąjį pasaulyje kašalotų draustinį.
Banginiams buvo uždėti prietaisai, sekę jų judėjimą ir įrašinėję skleidžiamus garsus. Tai atskleidė, kad kašalotų spragsėjimai sudaro bent 150 pasikartojančių modelių arba kodų.
Kodai yra kašalotinių banginių ryšio signalai – skirtingo dažnio ir skirtingu laiku pasigirstantys spragtelėjimai. Šie vokalizacijos signalai šiek tiek primena žmogaus kalbos fonemas „æ“, „p“, „l“ ir „ə“.
„Anksčiau buvo analizuojami pavieniai spragtelėjimai, o šiame tyrime nagrinėtos ilgos spragtelėjimų sekos ir intervalai tarp jų“, – sakė Haifos universiteto (Izraelis) jūrų mokslininkas Roee Diamantas.
Pademonstravę ilgas, tarpusavyje susijusias kodų sekas, tyrėjai nustatė naujų būdų informacijai iš banginių spragsėjimo išgauti. „Tai rodo, kad spragtelėjimams būdingas ritmas, tempas, skirtingo ilgio garsai ir papildomi garsai. Tai reiškia, kad yra daugiau duomenų perdavimo būdų. Banginiai į šias spragtelėjimų sekas sudeda tikrai daug informacijos“, – sakė R. Diamantas.
Kol kas nesuprantame, ką sako banginiai
Žmonių kalboje žinome, kad fonemos „æ“, „p“, „l“ ir „ə“ kartu sudėjus turi prasmę – jos sudaro žodį. Tačiau tyrėjai kol kas negali iššifruoti kašalotų kodų reikšmės.
„Mes nesuprantame, ką kalba banginiai. Tik žinome, kad iš esmės jie gali išreikšti kur kas daugiau [informacijos], turint omenyje fiksuotą garsų, kuriuos jie gali skleisti, rinkinį“, – elektroniniame laiške DW aiškino D. Rus.
Tuo tarpu R. Diamanto teigimu, mokslininkai priartėjo prie banginių kalbos supratimo, tačiau norint pasiekti dar daugiau, reikia daug platesnio požiūrio, ne vien vokalizacijos tyrimų.
„Mums reikia pamatyti, ką jie daro bendravimo metu, ir tai stengiamasi padaryti naujuose mokslinių tyrimų projektuose. Pavyzdžiui, žinome, kad yra tam tikras garsas, kurį jie skleidžia kiekvieną kartą prieš nerdami. Galbūt tai tarsi atsisveikinimas – aš neriu – ar kažkas panašaus“, – aiškino R. Diamantas.
Įdomu tai, kad, anot R. Diamanto, skirtingų klanų banginių kodų reikšmės gali skirtis. „Kašalotai nesimaišo tarp klanų. Kiekvienas klanas naudoja skirtingus kodų modelius, kurie veikia panašiai kaip žmonių kalbų dialektai. Gali būti, kad skirtingi klanai nesupranta vienas kito“, – sakė jis.
