Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybei gyvybiškai svarbių institucijų duomenų perdavimo tinklo sukūrimo modeliui, kuris būtų nepriklausomas nuo viešųjų ryšių tinklų ir galėtų veikti krizės ar karo sąlygomis.
Krašto apsaugos ministerijos parengtas Lietuvos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projektas dar bus svarstomas Seime.
„Įgyvendinus projektą būtų sustiprintas Lietuvos kibernetinis saugumas ir gynyba, aiškiai pagal kriterijus apibrėžtas saugomų institucijų ratas, apsaugoti jų duomenys ir racionaliai naudojamos kibernetiniam saugumui užtikrinti skirtos valstybės lėšos“, – pranešime žiniasklaidai pabrėžia krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), saugus tinklas apjungtų tik tas svarbiausias Lietuvos institucijas, kurios turi pavestas funkcijas ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, mobilizacijos, karo ir kitų kritinių atvejų metu, t. y. kurių veiklos užtikrinimas ir duomenų sauga yra svarbūs valstybės funkcionavimui krizių atveju.
Tinklu privalomai naudotųsi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įstaigos, atitinkančios vyriausybės patvirtintus kriterijus. Tuo tarpu mokyklos, darželiai, parkų direkcijos, urėdijos ar kitos panašios įstaigos galėtų pirkti paslaugas tiesiogiai iš rinkos.
Valstybės valdomo duomenų tinklo ir juo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų gyvybiškai svarbioms institucijoms, modelis būtų kuriamas išnaudojant jau esamą valstybės valdomų tinklų infrastruktūrą. Planuojama įrengti du valstybinius duomenų perdavimo centrus Lietuvoje bei vieną rezervinį NATO būstinėje Briuselyje.
„Tai leistų panaikinti šiuo metu egzistuojantį fizinės infrastruktūros ir paslaugų pirkimo dubliavimą, nes šiuo metu svarbiausi valstybės įstaigų serveriai, registrai ir duomenys išskirstyti beveik 100 duomenų centrų“, – sako viceministras E. Kerza.
Projekte siūloma nustatyti, kad saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą administruotų valstybės biudžetinė įstaiga, kuri ir vykdytų duomenų apsaugos funkcijas. Tokio pobūdžio tinklo administravimas nėra tipinė paslauga, kurią galima įsigyti rinkoje, nes tinklo saugumui užtikrinti pasitelkiamos įslaptintos apsaugos priemonės, taip pat žvalgybinė ar Aljanso partnerių informacija.
Krašto apsaugos ministerija planuoja valstybės įmonę „Infostruktūra“ į biudžetinę įstaigą pertvarkyti 2019 metais.
Saugaus svarbiausių valstybės institucijų duomenų tinklo sukūrimas yra paskutinis nuo 2017 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Krašto apsaugos ministerijos inicijuotos kibernetinių saugumo pajėgumų konsolidavimo reformos žingsnis. Tuo pačiu įgyvendinami Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos sprendimai ir Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos nuostatos dėl Lietuvos kibernetinio atsparumo pajėgumų stiprinimo.
