LRT.lt sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis iškėlė klausimą dėl „Nutri-Score“ žymėjimo pagrįstumo. Vyras teigė, kad, jo požiūriu, maistingesni produktai (silkė, sūris, vištienos kumpis) yra įvertinti prastesne raide nei tie, kurie turi daug pridėtinio cukraus (sausi pusryčiai). Anot eksperčių, „Nutri-Score“ yra skirtas lyginti tos pačios kategorijos produktus, tačiau, iš tiesų, ši žymėjimo sistema turi trūkumų ir kartais gali klaidinti.
„Po darbo užsukau į parduotuvę, planavau apsipirkti vakarienei. Akis užkliuvo už to, kad kai kurie produktai buvo įvertinti „Nutri-Score“ balu. Pastebėjau labai keistą tendenciją, pavyzdžiui, sausi pusryčiai buvo pažymėti žalia A (nors ten daug cukraus), tuo metu silkė ir iš vištienos krūtinėlės pagamintas kumpis – C, o sūris – netgi D. Tai suprask, valgyk sausus pusryčius ir bus daug geriau, nei valgyti sūrį ar silkę“, – piktinosi skaitytojas.
Vyras sakė, kad toks žymėjimas jį labai nustebino ir privertė susimąstyti, ar remdamasis juo jis tikrai gali sveikai maitintis.
Skatinami sveikatai palankesni sprendimai
„Nutri-Score“ – Prancūzijos visuomenės sveikatos specialistų sugalvota maisto ženklinimo sistema. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos koordinatorės Agnės Daugėlaitės, šio žymėjimo tikslas – paprastai, suprantamai informuoti vartotojus apie bendrą produkto maistinę vertę ir taip skatinti juos priimti sveikatai palankesnius sprendimus, o gamintojus gerinti pirkinių krepšelio maistinę kokybę.
Sistema „Nutri-Score“ pagrįsta 5 spalvų (nuo tamsiai žalios iki raudonos) ir 5 raidžių (nuo A iki E) skale.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Profilaktinės medicinos katedros vedėja dr. Auksė Domeikienė pasakoja, kad pirmiausia atsižvelgiant į sveikatai palankių (daržovių, vaisių, skaidulų, baltymų) ir sveikatai nepalankių (cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių) sudedamųjų dalių kiekį maisto produkte apskaičiuojama produkto maistinė vertė. Pagal gautą balą maisto produktui suteikiamas raidinis ir spalvinis žymėjimas.
„Tamsiai žalios spalvos fone išryškinta raidė A rodo didelę maistinę vertę, taigi tai – organizmui palankesnis produktas, o raudona E įspėja apie mažesnį maistingumą“, – sako ekspertė.
Sūrį lyginti su sūriu, o ne su sausais pusryčiais
Sistema „Nutri-Score“ skirta tos pačios ar panašios kategorijos produktams lyginti: sūrį su kitais sūriais, sausus pusryčius su kitais sausais pusryčiais ir pan. Todėl nereikėtų stebėtis, kodėl sausi pusryčiai, kuriuose daug cukraus, įvertinti geriau nei sūris, kuris yra baltymų šaltinis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kokias etiketes gavę kiti sūriai ir kiti sausi pusryčiai.
„Rinkdamiesi makaronus galime atsižvelgti į tai, kokia „Nutri-Score“ raide pažymėtas jų maistingumas. Tuomet iš visų makaronų produktų skyriaus galime pasirinkti A raide pažymėtus makaronus, kurie turės didžiausią maistinę vertę“, – pataria A. Daugėlaitė.
LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros lektorė dr. Vytautė Starkutė sako, kad „Nutri-Score“ gali būti puikia pagalba renkantis, kuriuos produktus vartoti dažniau: „Produktai, pažymėti C ir D raidėmis, kiek mažiau palankūs sveikatai ir juos reikėtų vartoti rečiau nei produktus, priskiriamus A ar B kategorijai.“ Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši sistema nėra ideali, todėl „vartotojai turi būti labai atsakingi ir vadovautis ne tik maisto produktų priekine etiketės puse (kur nurodoma „Nutri-Score“ skalė), bet atkreipti dėmesį į visas maistines medžiagas ir jų kiekius, nurodytus kitose pakuotės dalyse“.
Sistema „Nutri-Score“ skirta tos pačios ar panašios kategorijos produktams lyginti.
„Produktus turime vertinti ir plačiąja prasme, jei jis priskiriamas A kategorijai, bet jo sudėtyje daug cukraus – vartotojui vertėtų apsvarstyti, ar verta jį rinktis“, – sako mokslininkė.
Dr. V. Starkutei pritaria ir A. Daugėlaitė: „Negalime kategoriškai teigti, jog „Nutri-Score“ ženklas nurodo tai, kad produktai sveiki arba nesveiki. Visiškai vadovautis tik šia vertinimo sistema nereikėtų. Tai, kad maisto produktas pažymėtas C arba D raide, nereiškia, kad turėtumėte jo visai atsisakyti. Be to, A raide pažymėti produktai nėra skirti vartoti nuolatos, iš jų nebūtinai gausite visų organizmui reikalingų medžiagų.“
Tikslesnis algoritmas
Tarptautinis mokslinis komitetas, sudarytas iš 7 Europos šalių nepriklausomų ekspertų, buvo įgaliotas pateikti rekomendacijas dėl „Nutri-Score“ algoritmo atnaujinimo. 2023 m. algoritmas, kuriuo grindžiama „Nutri-Score“ etiketė pakuotės priekyje, atnaujintas. Jis pradėjo galioti 2024 m. sausio 1 d.
Dr. V. Starkutė pasakoja, kad patobulinimai įgyvendinti keliomis kryptimis: produktai su didesniu natrio druskos kiekiu turi būti reitinguojami prastesne raide, turintys daugiau skaidulų – geresne, sočiųjų riebalų kiekis produkte vertinamas kiek kitaip nei iki tol.
„Žemesnį reitingą gaus tie produktai, kurių sudėtyje bus transriebalų, o ne kaip anksčiau, raidė skiriama pagal bendrą sočiųjų riebalų kiekį. Vis dėlto svarbu paminėti, kad neigiamą poveikį sveikatai turi ne riebalų rūgščių rūšis, o suvartotas jų kiekis, todėl žinoti jų kiekį – verta“, – sako V. Starkutė.
Visuomenės sveikatos specialistė A. Daugėlaitė atkreipia dėmesį į kai kuriuos su gėrimais susijusius pakeitimus:
„Gėrimų saldikliams suteikiami neigiami balai. Jie dirbtinai saldina gėrimus. Vanduo dabar vienintelis gėrimas, kuriam suteikiama „Nutri-Score“ raidė A. Visi kiti gėrimai, įskaitant tuos, kurie natūraliai turi mažai kalorijų, dabar klasifikuojami kaip B–E“, – teigia pašnekovė.
Tačiau pagrindiniai algoritmo pokyčiai susiję su cukraus kiekiu maisto produkte.
„Kuo didesnis cukraus kiekis 100 g ar 100 ml produkto, tuo žemesnį reitingą jis gaus, nepaisant to, kad produktas gali būti santykinai nekaloringas“, – pastebi dr. V. Starkutė.
LSMU Profilaktinės medicinos katedros vedėja dr. A. Domeikienė atkreipia dėmesį į konkretų su sausais pusryčiais susijusį pavyzdį: „Pusryčių dribsniai, kuriuose gana didelis cukraus kiekis, nebegali būti klasifikuojami kaip priklausantys A kategorijai, vietoj jo priskiriami C (A arba B kategorijoms priskiriami tik mažai cukraus turintys javai).“
Iki šiol kai kurie „Nestlé“ gaminami „Nesquik“ sausi pusryčiai buvo žymimi raide A arba B. Tačiau pagal atnaujintą algoritmą, šiandien ant tokių pakuočių jau turėtų būti nurodoma raidė C. Deja, pasivaikščiojus po parduotuves galima pastebėti, kad „Nesquik“ gaminių ženklinimas nepasikeitė.
Iki šiol kai kurie „Nestlé“ gaminami „Nesquik“ sausi pusryčiai buvo žymimi raide A arba B. Tačiau pagal atnaujintą algoritmą, šiandien ant pakuotės jau turėtų būti nurodoma raidė C. Deja, pasivaikščiojus po parduotuves galima pastebėti, kad „Nesquik“ gaminių ženklinimas nepasikeitė, o tai gali klaidinti su pokyčiais nesusipažinusį vartotoją.
LRT.lt paprašius įmonės pakomentuoti situaciją, „Nestlé“ atsakė, kad ženklinimas nėra pakeistas, nes gamintojams skiriamas pereinamasis laikotarpis.
„Nestlé“ buvo viena pirmųjų Europos įmonių, įsitraukusių į „Nutri-Score“ programą 2019 metais. Mūsų tikslas – padėti vartotojams pasirinkti subalansuotą mitybą nuolat tobulinant mūsų produktų maistinę vertę ir teikiant aiškų maistingumo ženklinimą ant pakuotės. Prie „Nutri-Score“ oficialiai prisijungusios šalys (angl. Countries officially engaged in „Nutri-Score“) nustatė dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kad operatoriai galėtų pereiti prie naujojo algoritmo“, – rašoma LRT.lt gautame laiške.
Šis įmonės minimas pereinamasis laikotarpis baigsis 2026 m. sausio 1 d., o iki tol reikėtų būti ypač budriems, nes pasitelkiant seną algoritmą gali būti pažymėti ne tik „Nestlé“, tačiau ir kitų įmonių produktai.
Pasak dr. V. Starkutės, gamintojai raginami informuoti vartotojus apie artėjantį reitingavimo pokytį, pavyzdžiui, ant produktų pakuočių, interneto svetainėse ar kitose komunikacijos vietose.
Yra ir daugiau kabliukų
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors algoritmas ir atnaujintas, jis vis dar turi nemažai trūkumų. LSMU mokslininkė dr. V. Starkutė atkreipia dėmesį į tai, kad „Nutri-Score“ neįvertina maisto perdirbimo laipsnio.
„Nutri-Score“ algoritmas neužtektinai atsižvelgia į tai [ar maisto produktai apdoroti], vadinasi, produktai, kurie ganėtinai panašūs, tačiau vienas gali būti minimaliai apdorotas, o kitas – atvirkščiai, gaus tą pačią raidę“, – sako ji.
Be to, mokslininkė akcentuoja, kad į algoritmą nėra įtraukiami vitaminai ir mineralai. Ir tai kartais gali klaidinti vartotoją.
„Nutri-Score“ algoritmas neužtektinai atsižvelgia į tai [ar maisto produktai apdoroti] <...>. Į algoritmą nėra įtraukiami vitaminai ir mineralai.
– V. Starkutė
Pavyzdžiui, kai greta „Nutri-Score“ etiketės, kaip yra „Nesquik“ dribsnių atveju, išryškinta, kad produkte yra įvairių vitaminų. Tuomet vartotojas gali manyti, kad geresnis produkto įvertinimas jam suteiktas dėl produkte esančių vitaminų, nors tai nėra tiesa. Deja, „Nestlé“ čia problemos neįžvelgia.
„Mūsų ilgalaikis įsipareigojimas – nuolat tobulinti produktų receptus, todėl praturtinome daugelį mūsų pusryčių dribsnių svarbiais vitaminų ir mineralų elementais. Informacija apie vitaminų ir mineralų sudėtį mūsų produktuose nurodyta ant pakuotės dar prieš „Nutri-Score“ įgyvendinimą, todėl ir toliau informuojame vartotojus apie mūsų pastangas bei indėlį siekiant pagerinti jų pusryčių maistinę kokybę“, – rašoma įmonės atsiųstame komentare.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė A. Daugėlaitė užsimena apie dar vieną „Nutri-Score“ produktų žymėjimo sistemos minusą – algoritmas neatsižvelgia į kai kuriuos ekologiškiems maisto produktams svarbius aspektus.
„Kai kas kritikuoja, kad dėl metodologinių apribojimų sistema <...> gali nuvertinti natūralius, ekologiškus ir regioninius produktus.
Pavyzdžiui, ekologiški maisto produktai mažiau užteršti pesticidais, sunkiaisiais metalais, juose gausu tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių ir kt. Nors šios vertės ir svarbios vartotojų sveikatai palankios mitybos požiūriu, vertinant pagal „Nutri-Score“ ženklinimą į jas neatsižvelgiama“, – sako specialistė.
Sulaukė pasipriešinimo
Pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ Europos Komisija (EK) iki 2023 m. buvo įsipareigojusi pasiūlyti visoje Europos Sąjungoje (ES) privalomą naudoti vienodą maisto produktų pakuotės priekinės dalies ženklinimą. Nepaisant anksčiau aptartų trūkumų, mokslinėse diskusijose paaiškėjo, kad „Nutri-Score“ – perspektyviausias kandidatas. Tačiau stiprios lobistinės grupės sutelkusios jėgas, kad užkirstų kelią „Nutri-Score“ įvedimui visoje ES.
Tarp nepritariančiųjų „Nutri-Score“ – didžiosios korporacijos, įskaitant „Ferrero“, „Coca-Cola“, tam tikrus žemės ūkio sektorius, ypač sūrio ir perdirbtos mėsos, įvairias politines partijas ir Italijos vyriausybę.
„Kai kurie stambūs gamintojai ir prekių ženklai jaučia galimą neigiamą poveikį jų prekių pardavimams bei populiarumui. O tai ypač aktualu produktams, kuriuose gausu cukraus ar riebalų, nes šios maistinės medžiagos dažnai lemia žemesnį reitingą, žemesnę raidę „Nutri-Score“ skalėje“, – teigia dr. V. Starkutė.
Atsižvelgdami į riziką, kad ES vienodo ženklinimo priėmimas gali būti atidėtas, 316 mokslininkų ir sveikatos priežiūros specialistų EK pateikė mokslinę ataskaitą, kurioje „Nutri-Score“ pristatomas kaip gerai ištirtas ir veiksmingas įrankis, padedantis vartotojams rinktis sveikesnį maistą.
Vis dėlto, EK kol kas pristabdė savo pastangas, kad maistingumo ženklinimas būtų reglamentuotas pakuotės priekyje.
Rezultatas priklauso nuo vartotojų
Apibendrindama visus „Nutri-Score“ produktų ženklinimo pliusus ir minusus, visuomenės sveikatos specialistė A. Daugėlaitė dar kartą primena: ši sistema nėra skirta skirtingų kategorijų produktų maistinei vertei palyginti.
Galiausiai šios reitingavimo sistemos efektyvumas priklausys nuo paties vartotojo bei jo gebėjimo naudotis informacija.
„Verta pažymėti, kad „Nutri-Score“ nepakeičia bendrųjų sveikatai palankios mitybos rekomendacijų, ir tai tik vienas iš elementų, kuris tik papildoma priemonė, padedanti šviečiant visuomenę“, – užbaigia LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros lektorė dr. V. Starkutė.
