Tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją Vilniuje trečiadienio rytą pradėjo Nobelio premijos laureatas Brianas Kobilka.
2012 metų Stanfordo universiteto profesorius buvo pagerbtas Nobelio premija chemijos srityje už receptorių, sujungtų su G baltymu (angl. G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus ir apie tai kalbėjo savo pranešime.
Nobelio premijos laureato darbo dėka buvo atrasta viena didžiausių baltymų grupių žmogaus organizme, o atkurta receptorių, sujungtų su G baltymu, erdvinė struktūra atveria farmacijos kompanijos galimybes kurti efektyvesnius vaistus.
Konferenciją sveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Kaip pabrėžė premjeras, prieš 6 metus pradėta iniciatyva Lietuvoje organizuoti tarptautinį gyvybės mokslų renginį, atskleidžiantį Lietuvos, Latvijos, Estijos potencialą, įgauna pagreitį, kaip ir gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje.
„Gyvybės mokslų sektorius – viena greičiausiai augančių pramonės šakų. Didžioji dalis mūsų biotechnologijos, farmacijos, medicinos prietaisų įmonės yra nedidelės ir tai joms suteikia pranašumo: jos yra lanksčios ir gali siūlyti nišinius produktus, kurti naujas rinkas“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, mokslininkų idėjos apverčia mūsų pasaulio suvokimą, o atradimai atveria kelią į sudėtingiausių genetinių ligų gydymą. Tai reiškia daugybę išgelbėtų gyvybių.
Kaip Eltai sakė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus, tarptautinė gyvybės mokslų konferencija mokslo pasaulyje žinoma ne kaip eilinė konferencija, o su labai aiškiu tikslu, konkrečia tematika, dėl to ir dalyvių tiek daug – mokslininkų, medikų, studentų, pramonės atstovų iš įvairių pasaulio šalių.
„Kai buvo ieškoma aukščiausio lygio pranešėjų, pasiūliau Nobelio premijos laureatą B. Kobilką, kuris pradėjo konferenciją savo pranešimu. Savo laiku mes jį kvietėme skaityti pranešimą, kai Lietuva pirmininkavo Europos Tarybai. Tuomet jis negalėjo, o dabar mūsų diplomatinėms tarnyboms padedant, sutiko. Tokio lygio pranešėjai rodo konferencijos lygį. Žinoma, ne vien šio mokslininko pranešima įdomus, per dvi dienas išgirsime labai daug naujo ir įdomaus“, – sakė prof. E. Butkus.
B. Kobilka, Reuters/Scanpix nuotr.
Dvigubai daugiau dalyvių
Tarptautinio gyvybės mokslų forumo organizatoriai teigia, kad ši pramonė auga sparčiausiai iš visų kitų, o Lietuva turi gilius gyvybės mokslo pagrindus. 4 metus vykstantis dviejų dienų forumas sukviečia mokslininkus iš viso pasaulio, čia renkasi ir startuoliai.
Organizatoriai pastebi, kad šįmet dalyvių – du kartus daugiau nei pernai, o renginio metu bus aptartas naujausių technologijų taikymas medicinoje, imunoonkologija, genomo medicina ir kitos temos.
Į dviejų dienų forumą susirinkę mokslininkai iš Japonijos, Jungtinės Karalystės, Izraelio, Norvegijos ir kitų šalių aptars naujausių technologijų taikymą medicinoje, tokių kaip 3D spausdinimas ar lazeriai.
Tarp pranešėjų – pasaulinė ortopedijos žvaigždė, Japonijos Hirošimos universiteto prezidentas Mitsuo Ochi, sugalvojęs ypatingą techniką, kaip atkurti pažeistą kelio kremzlę. Norėdamas atlikti kuo mažiau invazinę procedūrą pacientui, profesorius nusprendė naudoti magnetą ir taip kontroliuoti procedūros eigą. Nuo 2013 metų Japonijoje ši kelio sąnario chirurginė operacija atliekama valstybinio sveiktos draudimo lėšomis.
Airijos patirtimi plėtojant pasaulinio lygio mokslinių tyrimų centrus ir universitetus dalysis Airijos vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais profesorius Markas Fergusonas.
Vienos didžiausių pasaulyje programinės įrangos kompanijų SAP atstovas, daktaras Clemensas Suteras-Crazzolara pasakos apie tai, kaip naudodamos skaitmenines technologijas organizacijos gali pagerinti pacientų būklę.
Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų – ir Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto vadovas Saulius Klimašauskas, kurio tyrimų lauke – žmogaus ląstelėse vykstantys epigenetiniai reiškiniai.
Rezultatus tiriant genetinius veiksnius, kurie lemia sunkias vaikų ir suaugusiųjų ligas, pristatys ir daktaras Hakonas Hakonarsonas iš Filadelfijos vaikų ligoninės tyrimų instituto. Jis vadovauja tyrimui, kurio tikslas – surinkti 100 tūkst. vaikų DNR tam, kad būtų galima ištirti priežastis ir užkirsti kelią plačiai paplitusioms sveikatos problemoms, tarp kurių – apsigimimai, širdies ligos, nutukimai.
Vilniuje išvysime ir garsų kamieninių ląstelių tyrėją Irwingą Weissmaną. Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos profesorius yra pirmasis pasaulyje mokslininkas, sugebėjęs izoliuoti bet kurios rūšies kamieninę ląstelę bet kuriame gyvame organizme. Jis gilinasi į galimybes persodinti žmogaus imuninę sistemą taip, kaip dabar vyksta širdies ar kepenų transplantacijos.
Tarp „Life Sciences Baltics“ dalyvausiančių įmonių – tarptautinė klinikinių tyrimų bendrovė „Clintec“, „Intertek Pharmaceutical Services“, padedanti verslui kurti biofarmacinius vaistus, viena didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalyse klinikinius tyrimus organizuojančių bendrovių „Medfiles“, pramoninės biotechnologijos milžinė iš Japonijos „Asahi Kasei Bioprocess“, farmacinių ir biofarmacinių produktų tiekėja „Citoxlab“, Japonijos maisto ir cheminių produktų korporacija „Ajinomoto“, pasaulinės farmacijos kompanijai „Amerisource Bergen“ priklausanti logistikos grupė „World Courier“ ir kitos.
Specialus dėmesys bus skiriamas gyvybės mokslų startuoliams iš Baltijos ir aplinkinių šalių. „Versli Lietuva“ kartu su „Johnson & Johnson Innovation“, kartu su „Versli Lietuva“ organizuoja dviejų dienų specializuotus mokymus gyvybės mokslų startuoliams, po kurių 10 geriausių startuolių savo produktus arba jų prototipus pristatys užsienio investuotojams.
Tai didžiausias gyvybės mokslų renginys Baltijos ir Šiaurės šalyse. Konferencijoje dalyvaujantis Stanfordo universiteto profesorius B. Kobilka pristatys savo Nobelio premiją lėmusius tyrimus apie receptorius, kurie kontroliuoja regą, uoslę, kraujo spaudimą, ląstelių augimą ir kitus žmogaus organizmo procesus.
Net ir nedideli šių receptorių sutrikimai gali sukelti ligas, todėl mokslininko atradimas atvėrė didesnes galimybes farmacijos kompanijoms sukurti vaistus nuo jų.
Plačiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
