Mokslas ir IT

2018.08.22 09:01

Lietuvių kuriami lazeriai pasiekia net NASA, IBM ir „Mitsubishi“

Urtė Korsakovaitė, Titas Atraškevičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.08.22 09:01

Pagal Europos Sąjungos inovacijų konkurencingumo indeksą, Lietuva jau kelerius metus iš eilės dėl lazerizmo yra sparčiausiai auganti valstybė. Mokslininkai džiaugiasi, kad mūsų valstybė tampa matoma pasauliniame pirmaujančių technologijų žemėlapyje bei tikina, kad tolesnei verslo plėtrai reikia tinkamos infrastruktūros.

Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke surengto pristatymo „Kaip kuriamos pažangiausios technologijos – lietuviški lazeriai“ dalyviai akcentavo, jog Lietuva juda teisingu keliu.

„Galiu pasakyti, kad per šiuos 9 metus Lietuva pasirinko teisingą kelią investuoti į inovacijų ekosistemą, investuoti į mokslines žinias. Svarbu, kad investicijos kiekvienu periodu, kiekvienais metais didėtų, būtų nuoseklios, nes vis tiek tyrimai, aukštųjų technologijų produktai, verslas yra rizikingas dalykas. Šitas valstybės dėmesys, koncentracija į investicijas, į paramą tyrimams į paramą jaunam technologiniam rezultatui iš tikrųjų duoda ir duos rezultatų“, – įsitikinęs Inovatyvių lazerinių ir inžinerinių sistemų vystytojo (LITEK) direktorius Julius Paužolis.

Anot LITEK vadovo, aukšto lygio mokslininkams galimybių užsidirbti Lietuvoje tikrai yra, o užsienio rinkoje įsitvirtinti būtų sunku dėl didelės konkurencijos.

Lietuvių gaminami lazeriai  pasiekia ne tik didžiąją dalį Europos, bet ir Jungtines Amerikos Valstijas, dalį Azijos valstybių.

„Per paskutinius 30 metų parduodamos produkcijos kiekis kas 5 metus dvigubėjo, o darbuotojų skaičius dvigubėja kas 10 metų. Šiuo metu šioje mūsų, kaip mes sakome, ekosistemoje dirba apie 1000 žmonių, iš jų 800 įmonėse, 200 mokslininkų, yra daug mokslo daktarų“, – vardija Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius Petras Balkevičius.

Lietuvoje pagamintos produkcijos eksportuojama 94 proc. į daugiau kaip 40 pasaulio šalių. Tarp įmonės klientų yra garsiausių pasaulio universitetų, Japonijos „Hitachi“ ir „Mitsubishi“, tyrimų centrai, IBM, NASA.