Birželio 20 d. Vilniuje prasideda tarptautinė mokslinė konferencija „CRISPR 2018”, skirta milžiniško pasaulinio susidomėjimo sulaukusiai genomo redagavimo technologijai, paprasčiau vadinamai „genų žirklėmis”. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys, Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) tyrėjas Robertas Barrangou ir JAV kompanijos „DuPont” mokslininkas Philippe`as Horvarthas (Prancūzija).
Į konferenciją, vyksiančią tris dienas, susirinko 250 žymiausių šios technologijos tyrėjų iš 24 pasaulio šalių. Pagrindinį konferencijos pranešimą skaitys Masačiusetso technologijų instituto (MIT) atstovas dr. Fengas Zhangas, naujausius mokslinius tyrimus pristatys Kalifornijos Berklio universiteto, Niujorko Rokefelerio, Kornelio universitetų (JAV), Toronto universiteto (Kanada), Ciuricho universiteto (Šveicarija), Berlyno Maxo Plancko instituto (Vokietija) ir kitų žymių aukštųjų mokyklų mokslininkai.
Vieno pagrindinių konferencijos organizatorių VU profesoriaus V. Šikšnio teigimu, tai, kad ši konferencija vyksta Vilniuje, yra ir milžiniškas universiteto bei Lietuvos mokslo pripažinimas.
„Visų naujų proveržio technologijų, tokių kaip genomo redagavimas, pradžia yra fundamentiniai tyrimai mokslinėse laboratorijose. Labai džiugu, kad garsiausi CRISPR-Cas sistemų ekspertai susirinko Vilniuje, kur pristatys naujausius savo tyrimų rezultatus. Konferencijos svarbą rodo ir tai, kad į Vilnių atvyko ir svarbiausių mokslo žurnalų – „Nature“, „Science“, „Cell“ – ir kitų redaktoriai. Tikimės, kad čia, mūsų šalies sostinėje, netrukus išgirsime apie naujausias proveržio technologijas gyvybės moksluose“, – sakė prof. V. Šikšnys.
Genomo redagavimo technologija laikoma revoliucija gyvybės mokslų srityje. Gegužės pabaigoje už jos atradimą trys pasaulio mokslininkai, tarp kurių ir VU profesorius V. Šikšnys, buvo įvertinti elitine, kas dvejus metus teikiama „Kavli“ premija, verta 1 mln. JAV dolerių.
Premiją nanomokslų srityje prof. V. Šikšnys pasidalys kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna. Mokslo pasaulyje neabejojama, kad anksčiau ar vėliau už šios technologijos atradimą bus skirta ir Nobelio premija.
