Mankštintis kasryt ar bent jau kelis kartus per savaitę naudinga ne tik kūnui, bet ir smegenims. Kaip atskleidžia neuropsichologė dr. Ramunė Dirvanskienė, tyrimai rodo, jog mažiau judantys vaikai pasižymi pažintinių funkcijų sutrikimais. Specialistė pabrėžia, kad didžiausią naudą smegenims duoda tos fizinės veiklos, kur reikia pusiausvyros, greitos reakcijos ir susitelkimo į konkretų tikslą.
„Labai ilgą laiką mokslas ir visuomenė klaidingai suvokė, kad kūnas ir smegenys yra du skirtingi dalykai. Ne, tai yra viena“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus universiteto (VU) docentė dr. R. Dirvanskienė.
Pasak ekspertės, kad judėjimas smegenų raidai yra būtinas, rodo tyrimai, lyginantys fiziškai aktyvių ir neaktyvių vaikų kognityvinius gebėjimus.
„Mes matome, kad tie vaikai, kurie mažiau juda, pasižymi ir tam tikrais pažintinių funkcijų sutrikimais. Pavyzdžiui, jų prastesnė girdimoji atmintis, prastesni vizualiniai, motoriniai gebėjimai, prastesni atsako slopinimo gebėjimai ir netgi mažesnė motyvacija mokytis.
(...) Tie vaikai, kurie lanko įvairius būrelius, pavyzdžiui, gimnastikos, jiems vėliau žymiai lengviau sekasi matematika. Kodėl? Todėl, kad jie yra įvaldę procesus, kaip save valdyti, kaip inicijuoti. Tai yra be galo mokymuisi svarbūs gebėjimai“, – kalba laidos „Labas rytas, Lietuva“ viešnia.
Kaip pažymi pašnekovė, vietoje to, jog vaikus, susiduriančius su mokymosi sunkumais, papildomai apkrautų knygomis, tėvai galėtų paskatinti juos užsiimti fizine veikla, per kurią jie taip pat daug ko išmoktų.
Specialistės teigimu, didžiausią naudą žmogaus pažintinėms funkcijoms atneša pusiausvyros, greitos reakcijos ir susitelkimo į konkretų tikslą reikalaujantys užsiėmimai.
„Tai, pirma, turėtų būti į tikslą orientuoti judesiai: arba to tikslo galiu siekti pats, arba galiu tiesiog taikyti kamuoliuką į tikslą. Antra, tai turėtų būti visą pusiausvyros aparatą įtraukiantys judesiai: pavyzdžiui, joga daug to turi.
Trečia, tai yra spontaniški judesiai, kai aš turiu sekti, kas vyksta, prie to prisiderinti: tai įvairūs komandiniai žaidimai, kur turi sekti ne tik save, bet ir kamuolį erdvėje ir ką veikia kiti.
Ir taip pat judesiai, atliekami pagal ritmą. Vaikų raidos tyrimai rodo, kad tų vaikų, kurie užsiima ritminiais žaidimais ar groja muzikos instrumentais, daug geresni planavimo ir laiko valdymo gebėjimai, nes tu turi išmokti ne tik atlikti judesį, bet ir jį įtaikyti į tą tikslų laiko momentą“, – dėsto VU docentė.
Anot neurologės, be galo svarbu yra judėti ne tik vaikystėje, kuomet smegenys vystosi, bet ir einant link gyvenimo pabaigos, kai smegenys sensta.
„Žiūrime į daugybę kintamųjų, kas labiausiai prisideda prie protinių funkcijų išsaugojimo vyresniame amžiuje. Tai fizinis aktyvumas kol kas yra praktiškai nepralenkiamas. Joks vaistas nesuteikia tokios pagalbos protinių funkcijų išlaikymui, kaip sudėtiniai fiziniai pratimai“, – tvirtina dr. R. Dirvanskienė.
Pasak pašnekovės, mankštinti smegenis vyresnio amžiaus žmonės gali ir tiesiog vaikščiodami, mat tuomet išsiskiria smegenims būtinos cheminės medžiagos, kurių sulaukus garbaus amžiaus natūraliai mažėja.
„Daugiausiai šių reikalingų, gerų medžiagų išsiskiria, kai mes vaikštome naujais takais ir su kitais žmonėmis, kai dar bevaikščiodami galime pasikalbėti“, – priduria ekspertė.
Viso pokalbio klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
