Remiantis statistika, per 2010–2017 m. dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, per kurias į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia medijos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas, taip pat turistinis vandens transportas, yra didesnis vandenynų taršos šaltinis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupės sukurta technologija gali būti ypač naudinga sprendžiant naftos produktais užteršto vandens valymo problemą. Technologija itin efektyviai išvalo vandenį praktiškai nepalikdama jokių naftos produktų pėdsakų. Vandenyje beveik visiškai panaikinami teršalai, o likusi naftos produktų koncentracija – iki 0,2 mg/l. Ši technologija žymiai efektyvesnė ir pigesnė nei kitos šiuo metu rinkoje esančios alternatyvos, rašoma LRT.lt siųstame pranešime.
Nors reikalavimai skirtingose šalyse skiriasi, daugelyje Europos ir Amerikos šalių naftos produktų kiekis vandenyje, patenkančiame į aplinką, negali viršyti 5 mg/l (Lietuvoje ši norma – 1 mg/l). Nors jūros augalai ir gyvūnai dėl tokio taršos kiekio išgyvena, naftos produktai patenka į jų organizmus, juos nuodija ir pereina ekosistema.
„Apdorotos šia technologija, į jūras išleidžiamos naftos pramonės nuotekos ne tik atitinka teisinius reikalavimus, bet tai iš esmės yra švarus vanduo“, – sako KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.
Sėkmingai įdiegta ir „Klaipėdos naftos“ terminaluose veikianti technologija gali būti pritaikyta pačiose įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, ji tinkama balastinio vandens, automobilių plovyklų ir stovėjimo aikštelių nuotekoms valyti.
„Šiuo metu technologija modifikuojama, siekiant ją pritaikyti naudojimui ir kitose pramonės srityse, kuriose galimos organiškai užterštos nuotekos – maisto, chemijos, žemės ūkio produktų gamybos. Technologiją galima taikyti nuotekoms valyti, arba ją įdiegti į ciklinį procesą – kai švarus, sterilizuotas vanduo grįžta į gamybą“, – teigia V. Račys.
Technologinis koridorius, KTU nuotr.
KTU mokslininkų sukurtoje biologinių nuotekų valymo sistemoje naudojami mikroorganizmai, galintys prisitaikyti prie tam tikros aplinkos; jie parenka tam tikrus fermentus, kurie leidžia skaidyti naftos produktus, kitaip tariant, „suvirškina“ kenksmingas medžiagas jas paversdami anglies dioksidu ir vandeniu.
Pasak V. Račio, didžiausias iššūkis – vandens valymo technologijoje užtikrinti mikroorganizmų stabilumą: juos sunku išauginti, tačiau labai lengva prarasti.
„Paslaptis ta, kad mes radome būdą, kaip išlaikyti mikroorganizmus sistemoje. Dėl to ji yra labai stabili ir patikima, praktiškai nesunaikinama“, – teigia jis.
Veikiantis vandens valymo mechanizmas išvalo 160 m3 vandens per valandą.
