Mokslas ir IT

2018.01.31 22:23

Už galimybę stebėti mėlynąjį Mėnulį žmonės pakloja dideles sumas

Karina Urbanavičiūtė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.01.31 22:23

Ten, kur visišką mėlynojo Mėnulio užtemimą bus galima stebėti gyvai, verslininkai siūlo reginį stebėti prabangiai, liukso klasės kambaryje su vaizdu į Ramųjį vandenyną ir net suteikia atitinkamas priemones, tarkim, „Swarovski“ kristalais inkrustuotus žiūronus už 2,5 tūkst. eurų ar auksu padengtą teleskopą už 16 tūkst. eurų. Kaip LRT RADIJUI sako astronomijos entuziastas Kristijonas Svalbonas, Lietuvoje šis užtemimas nebus matomas, nes vyks maždaug 14–19 val. mūsų laiku, bet visi entuziastai portale www.virtualtelescope.eu ras nuorodą ir galės tiesiogiai stebėti transliaciją internetu.

Visišką mėlynojo Mėnulio užtemimą, kai kurių mokslininkų vadinamą violetinio Mėnulio užtemimu, danguje matome susijungus trims elementams: antrajai per mėnesį Mėnulio pilnačiai, supermėnuliui ir jo užtemimui.

Kaip atskiri fenomenai, jie nėra tokie reti, bet paskutinį kartą visų trijų elementų susijungimas buvo stebimas 1982 m. O astronomai būtent JAV mėlynojo supermėnulio užtemimą fiksavo dar 1866 m., prieš daugiau nei 150 metų.

Astronomijos entuziastas K. Svalbonas sako, kad šįkart Mėnulis bus kiek arčiau Žemės, todėl danguje jis bus matomas maždaug 7 proc. didesnis ir netgi 14 proc. šviesesnis nei įprastai. Be to, tai bus visiškas Mėnulio užtemimas – vadinasi, Mėnulis visiškai panirs į Žemės šešėlį.

Paklaustas, kaip nutinka, kad Mėnulis priartėja prie Žemės, K. Svalbonas sako, jog Mėnulis aplink Žemę sukasi ne tobula apskritimine orbita, o elipse, todėl Mėnulio atstumas nuo Žemės kinta maždaug iki 20 tūkst. kilometrų į vieną ir į kitą pusę nuo vidutinio nuotolio.

„Šiaip vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio apie 384 tūkst. kilometrų, o dabar jis bus tik apie 360 tūkst. kilometrų – 25 tūkst. kilometrų arčiau nei vidutiniškai. Todėl jis ir bus matome gerokai didesnis ir šviesesnis“, – aiškina K. Svalbonas.

O dvi pilnatys per mėnesį, jo teigimu, nėra astronominis reiškinys – mes jį taip vadiname dėl kalendoriaus sandaros, kai į vieną mėnesį papuola dvi Mėnulio pilnatys, kaip įvyko sausį: „Sausio 1–2 d. stojo pilnas Mėnulis, o paskutinę mėnesio dieną vėl matysime pilnatį. Todėl ta antroji pilnatis per mėnesį ir yra vadinama mėlynuoju Mėnuliu.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Nors įvairių kultūrų mitologijoje kalbama apie Mėnulio daromą poveikį Žemės gyventojams, K. Svalbono teigimu, ypatingų reikšmių ieškoti nereikėtų.

„Arčiau Žemės esantis Mėnulis pirmiausia daro gravitacinę įtaką mūsų vandenynams, gyvajai gamtai. Bet ieškoti kažkokio paslaptingo poveikio žmogaus psichikai nereikėtų, nes bent jau kol kas mokslas nėra to įrodęs“, – sako astronomijos entuziastas.

Taigi tie, kurie stebės šį reiškinį, anot K. Svalbono, Mėnulį matys didesnį nei paprastai, o kai jis visiškai panirs į Žemės šešėlį, nusidažys raudonai oranžine spalva, nes Saulės spinduliai, užsilenkdami pro Žemės atmosferą, nudažo Mėnulį raudonai.

„Vykstant Saulės užtemimui, kai Mėnulio diskas uždengia Saulę, mes ją matome tarsi iškąstą. Šiuo atveju Mėnulis panirs į Žemės šešėlį, dėl to neprapuls iš dangaus. Jis bus aiškiai matomas, tik gerokai prigesęs ir nusidažęs tarsi kruvina spalva“, – pastebi K. Svalbonas.

Reti dangaus reiškiniai gali tapti ir verslo objektu. Tose pasaulio dalyse, kur visišką mėlynojo Mėnulio užtemimą bus galima stebėti gyvai, viešbučiai siūlo išskirtinę galimybę stebėti reginį prabangiai, liukso klasės kambaryje su vaizdu į Ramųjį vandenyną.

Kai kurios kompanijos suteikia ir atitinkamas priemones, pavyzdžiui, „Swarovski“ kristalais inkrustuotus žiūronus už beveik 2,5 tūkst. eurų ar auksu padengtą teleskopą, kainuojantį beveik 16 tūkst. eurų. Žinoma, tokių priemonių griebtis nebūtina – kosmoso entuziastai Lietuvoje galės stebėti visišką mėlynojo Mėnulio užtemimą internete.

„Lietuvoje šis reiškinys tikrai nebus matomas, jis vyks maždaug 14–19 val. Lietuvos laiku. Bet visi entuziastai portale www.virtualtelescope.eu ras nuorodą ir galės tiesiogiai stebėti transliaciją internetu, taip, kaip šį reiškinį matys Rytų Azijos ir Vakarų Amerikos gyventojai“, – sako K. Svalbonas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt