„Blockchain“ technologija viešojoje erdvėje pavadinama „naujos technologijų eros aušra“, jos sukeltas perversmas lyginamas su interneto atsiradimu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys sutinka tik iš dalies – jo teigimu, „blockchain“ technologija, žvelgiant iš IT perspektyvos, yra gana paprasta, tačiau ji turėtų sukelti ženklius pokyčius socialinėje srityje, rašoma VGTU pranešime spaudai.
„Paminėjus autonominį automobilį mes suprantame, kad tai išties yra nauja technologija. Tačiau kokia „nauja technologija“ savo laiku buvo „Facebook“? Kaip ir socialiniai tinklai, „blockchain“ šiuo atveju yra labiau „minkštoji“, socialinė technologija, kuri yra gana paprasta, bet keičia mūsų mąstymą ir priverčia elgtis kitaip. „Blockchain“ leidžia pagalvoti apie visiškai kitokį, necentralizuotą valdymo būdą. Kol kas dar sunku įsivaizduoti, kad teisiniuose sandoriuose gali nelikti notaro, o finansiniuose – banko. Daugelis veiklų su „blockchain“ technologija gali būti organizuojamos kitaip lyginant su dabar vykstančiais procesais“, – atkreipia dėmesį VGTU prorektorius.
Kas yra „blockchain“ technologija?
Anot A. Čenio, norint perprasti „blockchain“ technologiją pirma reikia suprasti, kaip veikia „maišos funkcija“ (angl. hash function). „Maišos funkcija yra bet kokio elektroninio dokumento „piršto atspaudas“. Toks palyginimas tinka dėl to, kad elektroniniam dokumentui paskaičiavus maišos funkciją ir po to, kai žinoma jos vertė, negalima nieko pakeisti tame dokumente, nes maišos funkcija pasikeis iš esmės. Taip pat negalima rasti kito dokumento, kuris turėtų tokią pačią maišos funkcijos vertę. Tad kaip pirštų antspaudas identifikuoja žmogų, taip maišos funkcija identifikuoja dokumentą“, – aiškina VGTU prorektorius. Pasak jo, tai yra esminis atradimas, kuriuo remiasi visa nauja technologija, t. y. „blockchain“ technologija leidžia padaryti sistemą, kurioje yra daug įrašų, bet jų negalima pakeisti.
Kokią įtaką tai daro mums įprastiems procesams? „Dabar, kai norime išsaugoti visus procesų įrašus, mes einame pas ką nors, kuo pasitikime – į banką, pas notarą ir pan., t. y. renkamės trečiąją šalį. Ji yra atsakinga už informacijos saugojimą, įrašų laikymą. Mes tikime, kad niekas negali pakeisti jų turimų įrašų vien tik todėl, kad mes jais pasitikime“, – sako A. Čenys. Nors, pasak jo, iš tikro galimybė pakeisti įrašus egzistuoja, tačiau veikia tam tikros visuomeninės ir teisinės normos, priemonės, kurios gali užtikrinti, kad notaras, bankas ar kt. elgtųsi sąžiningai.
