Tiltus veikia vėjas, krituliai, transporto srautai, laikui bėgant atsirandančios rūdys, mikroįtrūkimai ir daugelis kitų veiksnių. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektoriaus Edgaro Timinsko, statant tiltą reikia tuos visus poveikius numatyti, nes klaida gali sukelti tilto griūtį, o didžioji dalis nelaimių ir įvyksta dėl projektuotojų ir statybininkų, kurie neįvertina vienokių ar kitokių veiksnių.
„Jei pažvelgsime į senesnius laikus, pamatysime, kad tiltai buvo akmeniniai, labai sunkūs, masyvūs. Dabar jie statomi grakštūs, lengvi, kabantys ant lynų, padaryti iš įvairiausių medžiagų, net stiklo. Ši evoliucija įvyko statant, bandant, klystant bei mokantis iš klaidų“, – sako jis.
Tačiau mokytis iš tokių klaidų itin pavojinga ir brangiai kainuoja. Lektorius pastebi, kad su inžineriniais pagrindais, svarbiausiais bei elementariausiais dėsniais galima susipažinti ir žaidimo forma – statant tiltus iš makaronų. Juos laužyti daug pigiau ir paprasčiau, nors, atkreipia dėmesį E. Timinskas, stebėti ir mokytis galima ne ką prasčiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tiltus veikia klasikiniai statybinės mechanikos dėsniai. Ryškiausi poveikiai, kurie veikia konstrukcijas, yra gniuždymas, tempimas ir lenkimas. Kadangi iš makaronų pastatyti tiltai yra supaprastintas ir pigiomis priemonėmis suformuotas tilto modelis, jame galime pastebėti tuos pačius poveikius, kurie pasireiškia realiose konstrukcijose. Tad daug geriau konstruoti, laužyti, suprasti, kas ir kaip veikia makaronų tiltuose, iš tų patirčių mokintis ir nekartoti panašių klaidų realiose konstrukcijose“, – sako E. Timinskas, ilgametis VGTU „Makaronų tiltų“ čempionato dalyvis ir organizatorius.
Pranešimo autorių nuotr.
Iš makaronų pastatyti tiltai griūva dėl tos pačios priežasties, kaip ir realūs – kai viršijami kai kurie nenumatyti bei neapskaičiuoti poveikiai, kai tam tikros konstrukcijos dalys neatlaiko tempimo ar gniuždymo, o nesimetriškai suformuota konstrukcija veikiant apkrovai pasvyra į kažkurią pusę ir virsta, griūva.
„Makaronas yra gana netipinė medžiaga ir nors atitikmenų realiose konstrukcijose nėra, panašumų galima rasti, pavyzdžiui, į plienines ir gelžbetonines konstrukcijas“, – pastebi VGTU lektorius.
Pranešimo autorių nuotr.
Anot jo, statant tiltus iš makaronų galima susipažinti su visais būtiniausiais konstrukcijos kūrimo etapais: reikia atlikti medžiagų, egzistuojančių konstrukcijų bei gerų pavyzdžių analizę, parengti eskizus, padaryti atskirų fragmentų bandymus ir t. t.
Smagios ir naudingos patirties statant ir griaunant makaronų tiltus moksleiviai vėl galės įgauti šiemet septintą kartą vyksiančiame nacionaliniame čempionate „Makaronų tiltai 2018“. Jau prasidėjo moksleivių čempionato atrankos, kuriose gali dalyvauti 2–4 moksleivių komanda kartu su mokytoju. Tikslas – pasitelkus žinias bei fantaziją sukurti tokį tiltą, kuris atlaikys kuo didesnį svorį. Dabartinis Lietuvos rekordas – net 251 kg.
Daugiau informacijos čia.
