Nors kai kurie dinozaurai buvo žolėdžiai, jų išmatų fosilijos, kurios datuojamos maždaug prieš 75 mln. metų, rodo, kad jie visgi nebuvo gryni žolėdžiai. Ančiasnapio dinozauro išmatos rodo, kad jie ėsdavo moliuskus ir vėžiagyvius.
Leidinyje „Scientific Reports“ rašoma, kad šių gyvūnų liekanų rasta kartu su medžio žievės likučiais. Peršasi išvada, kad poravimosi metu dinozaurai misdavo ne tik žole, kad gautų daugiau naudingųjų medžiagų padėti kiaušinius ir išauginti sveikus jauniklius.
Prieš 10 metų Karen Chin iš Kolorado universiteto rado dinozauro išmatų Montanos kalnuose. Jose rasta ne tik medienos likučių, bet ir vėžiagyvio, veikiausiai – krabo – šarvų gabalėlių. Specialistė su kolegomis ištyrė, kad dinozauras suėdė krabą kartu su žieve, t. y. vėžiagyvis neatsidūrė ant dinozauro išmatų atsitiktinai.
Manoma, kad dinozaurai į savo racioną įtraukdavo vėžiagyvių tam tikru metu, kad praturtintų organizmą maistinėmis medžiagomis. Kaip dažnai tai vykdavo – mokslininkai vis dar siekia ištirti.
