Netikėtai ilgas, iki 1,5 metrų ilgio užaugantis moliuskas, kaip skelbia mokslininkai, minta ne burna. Juodos spalvos didieji laivagraužiai minta bakterijų pernešamu maistu. Moliuskas, kuris savo forma labiau primena milžinišką kirmėlę, gyvena ilties formos kiaute, rašo sciencenewsforstudents.org.
„Didieji laivagriaužiai įprasti Filipinuose ir žmonės valgo juos kaip delikatesus“, – pasakoja Jutos universiteto mokslininkė Margo Haygood. Šie moliuskai ėda laivų medieną ir šiaip medieną, kurią išplauna vandenynas, todėl mokslininkai juos taip pavadino.
Didieji laivagraužiai yra sunkiai pastebimi, gyvena iki pusės įsikasę purve šalia vandenyno. Didžiųjų laivagraužių virškinimo sistemos organai, kaip ištyrė mokslininkai, yra žymiai mažesni nei turėtų būti tokio dydžio moliuskui.
Didysis laivagraužis turi nedidelį skrandį ir jokio medieną virškinančio organo, kokį turi kiti laivagraužiai. Paaiškėjo, kad didiesiems laivagraužiams maistą gamina bakterijos, patenkančios į jų žiaunas. Tos bakterijos gyvena purve ir perduoda moliuskui maistą tiesiai į kraujo sistemą, todėl jam nereikia medienos virškinimo organų. Manoma, kad toks neįprastas didžiojo laivagraužio mitybos būdas susiformavo prieš mažiausiai milijoną metų.
