Mokslas ir IT

2022.01.13 21:42

Netrukus pro Žemę praskries milžiniškas asteroidas: kai kuriems pavyks jį pamatyti, vėliau tokia proga pasitaikys tik kitą šimtmetį

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2022.01.13 21:42

Kitą savaitę pro Žemę praskries maždaug 1 kilometro ilgio asteroidas – daugiau nei dvigubai didesnis už „Empire State Building“ dangoraižį. Mokslininkai jį įvardijo kaip „potencialiai pavojingą“ dėl savo dydžio ir dažnai pasitaikančių artimų vizitų netoli mūsų planetos. Nerimauti neverta – šį kartą jis praskries saugiu nuo Žemės atstumu, per 1,93 milijono kilometrų, todėl pavojaus nesukels, o štai reginys danguje turėtų būti išties gražus.

Dar kartą taip arti bus tik kitą šimtmetį

Portalas „Science Alert“ informuoja, kad apskaičiuota jo trajektorijos paklaida tėra 133 kilometrai, todėl susidurti su šiuo milžinu artimiausiu metu negresia. Be to, jeigu esate mėgėjas naktį dairytis po dangų, tai bus puikus reginys akims – arčiausiai Žemės asteroidas bus sausio 18 dieną, 23 val. 51 min. Lietuvos laiku.

Pavadinta (7482) 1994 PC1 asteroidu, ši milžiniška kosmoso uola pirmą kartą buvo atrasta 1994 metais astronomo Roberto McNaughto „Siding Spring“ observatorijoje, Australijoje. Atsekdami jo kelią atgal, mokslininkai sugebėjo rasti jo vaizdų iki 1974 metų rugsėjo, todėl jie gerai žino, koks yra asteroido orbitos kelias.

Pasirodo, jo orbitos lankas yra tik 47 metai – tai laiko tarpas tarp stebėjimų mūsų naktiniame danguje. Paskutinį kartą arti Žemės jis buvo prieš 89 metus, 1933-iųjų sausio 17, nutolęs per 1,1 milijono kilometrų. Panašiu atstumu jį išvysti bus galima tik kitą šimtmetį – 2105 metų sausio 18.

Toks artimas vizitas astronomams leis daugiau sužinoti apie akmeningą S tipo asteroidą, priklausantį Apollo asteroidų grupei, – jie yra labiausiai paplitę ir turi panašų orbitos ilgį kaip ir Žemė – asteroidas (7482) 1994 PC1 aplink Saulę apskrieja per metus ir septynis mėnesius mūsų planetos laiku, nutolęs nuo žvaigždės taip pat gana panašiu atstumu.

Ar pavyks pamatyti?

Asteroidas praskries gana įspūdingu 19,56 kilometro per sekundę greičiu Žemės atžvilgiu. Vadinasi, jis atrodys labai panašiai kaip ir žvaigždė, tačiau keliaus naktiniu dangaus skliautu. Vis dėlto jis bus pernelyg blankus, kad pavyktų įžiūrėti plika akimi ar su žiūronais.

Portalas „EarthSky“ tvirtina, kad dangaus stebėjimo entuziastai, pasitelkę nedidelį teleskopą, nukreiptą į reikiamą vietą tinkamu laiku, turės šansą pastebėti asteroidą. Jį pavyks atskirti dėl jo judėjimo, dydžio bei artumo. Uolienai skriejant arti fiksuoto fono žvaigždžių, jos judėjimas aiškiau pastebimas.

Kitas siūlomas būdas pastebėti asteroidą – pritvirtinti kamerą prie teleskopo ir fotografuoti nuo 30 iki 45 sekundžių. Reikia nukreipti fotoaparatą ir teleskopą į atskaitos žvaigždę ar objektą asteroido trajektorijoje. Kelias sekundes užfiksavusi nuotrauka rodo kosminės uolienos judėjimą kaip šviesos ruožą, o trumpesnė ekspozicija atskleidžia asteroidą kaip šviesos tašką, pasirodantį skirtingose nuotraukų vietose.

Mokslininkai kuria technologijas gynybai prieš asteroidus

Asteroidai yra kosminės uolienos – ankstyvosios Saulės sistemos likučiai, kai mūsų kaimynystėje buvo gausu tokių objektų. Egzistuoja dešimtys tūkstančių asteroidų, tačiau tik dalis jų praskrieja pro mūsų planetą pakankamai netoli, kad būtų vadinami arti Žemės esančiais objektais (angl. near-Earth objects, sutrumpintai – NEO). Asteroidas 7482 (1994 PC1) yra vienas iš tipinių tokio pobūdžio objektų, apie kuriuos viešojoje erdvėje pranešama kone kasmet.

NASA teigimu, bet kokie asteroidai arba kometos, kurios gali būti apibrėžiamos kaip ledinės kosminės uolienos, paskui save paliekančios uodegą, patenkantys į 1,3 astronominio vieneto (194,5 milijono kilometrų) atstumą, yra NEO. Agentūra buvo gavusi užduotį iš JAV Kongreso iki 2020-ųjų pabaigos surasti ir pranešti apie mažiausiai 90 proc. arti Žemės esančių objektų, kurių dydis – nuo 140 metrų.

Kol kas NASA šio tikslo dar nepasiekė, ji kartu su partnerių teleskopais, esančiais tiek ant žemės, tiek kosmose, tęsia savo darbą, ieško ir stebi NEO, ypač sutelkusi dėmesį į tuos, kurie gali kelti potencialią grėsmę. Šiuo metu nėra asteroidų, dėl kurių reikėtų nerimauti, tačiau inžinieriai kuria naujas gynybos technologijas, nukreiptas prieš ateities grėsmes.

Tiesa, dar lapkritį NASA pradėjo istorinę misiją – paleido į kosmosą erdvėlaivį, kurio tikslas yra sudužti į asteroidą, siekiant pakeisti jo greitį ir kelią. Taip pirmą kartą bus išbandytos Žemės galimybės apsiginti nuo pavojingų kosminių objektų. Erdvėlaivis „DART“ savo tikslą turėtų pasiekti kitą rudenį, tuomet nuo mūsų planetos jis bus nutolęs per 11 milijonų kilometrų.

„DART“ nusitaikęs į dviejų asteroidų sistemą, sudarytą iš didesnio, 780 metrų skersmens, Didimo ir mažesnio, 163 metrų skersmens, Dimorfo. Erdvėlaivis į asteroidą turėtų atsitrenkti atskriedamas 24 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt