Mokslas ir IT

2021.12.05 13:36

Lietuvių astrofizikas paaiškino, kas galėtų būti paslaptingoji Devintoji planeta ir kodėl tai nėra Plutonas

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.12.05 13:36

Astronomai jau ne vienerius metus naršo Saulės sistemos pakraštį, nes įtaria, kad ten yra dar viena didžiulė planeta. Kol kas ji vadinama tiesiog Devintąja arba Planeta X. Didžiausia problema, jog niekas nežino, kur tiksliai ši planeta galėtų būti, tačiau šiokį tokį jos paveikslą mokslininkai jau spėjo sudaryti.

Plutonas neteko didžiosios planetos vardo

Kaip LRT.lt aiškino astrofizikas Vidas Dobrovolskas, Devintoji planeta hipotetiškai turėtų egzistuoti mūsų Saulės sistemos pakraštyje, gerokai toliau, negu skrieja Neptūnas.

„Įtarimas apie jos egzistavimą atsirado pradėjus tyrinėti Saulės sistemos pakraštyje esančio Kuiperio žiedo objektus. Panašiai kaip asteroidų žiedas yra tarp Marso ir Jupiterio orbitų, santykinai nedidelių kosminių kūnų juosta yra už Neptūno orbitos.

Pastebėjus, kad ledinių asteroidų orbitos erdvėje susigrupuoja tam tikra tvarka, ne atsitiktinai išsidėstydamos, kilo įtarimų, kad jų orbitas savo trauka veikia nežinoma, kol kas neatrasta planeta. Taip atsirado ši hipotezė. Rodos, 2016 metais galutinai buvo tokie įrodymai sudėlioti, ir nuo tada vyksta jos paieškos“, – teigė mokslininkas.

Ilgus metus Plutonas buvo laikomas Devintąja planeta, tačiau prieš gerą dešimtmetį buvo pakeisti apibrėžimai, ką vadiname planeta. Kaip tikino astrofizikas, Plutonas tuomet buvo priskirtas nykštukinių planetų klasei, kaip tarpinis variantas tarp didžiųjų planetų ir asteroidų. Kadangi tokių mažų planetų aptikta arti tuzino, taip išėjo, kad Saulės sistemoje liko 8 didžiosios planetos ir Neptūnas laikomas paskutine.

Devintoji planeta greičiausiai yra labai toli ir neskleidžia beveik jokios šviesos

Kai tik 2015–2016 metais buvo pastebėtas tolimųjų asteroidų orbitų grupavimasis, spėjimai buvo tik apytiksliai: mokslininkai kalbėjo, kad Devintoji planeta galėtų būti kaip pusė Jupiterio, arba, kitaip tariant, 100 kartų masyvesnė už Žemę.

Tačiau, kaip tikino V. Dobrovolskas, paskutiniais duomenimis, labiausiai tikėtina Devintosios planetos masė yra 5–6 kartus didesnė negu Žemės, o skersmuo – dvigubai didesnis.

„Žinoma, yra šioks toks paklaidos intervalas, tačiau linkstama manyti, kad planeta mažesnė. Atstumas kol kas nėra tiksliai apibrėžtas, nes remiamasi tik netiesioginiais įrodymais. Arčiausiai Žemės būdama, ta planeta turėtų būti 300 kartų toliau negu Žemė nuo Saulės. Tai yra milžiniškas atstumas, nes, tarkim, Neptūnas yra maždaug 20 kartų toliau. Taigi, ta planeta būtų 10 kartų toliau negu Neptūnas geriausiu atveju. Didžiausias galimas atstumas – 500–600 kartų toliau.

Toks didelis atstumas yra pagrindinė problema, kodėl tą planetą sunku aptikti. Planetos yra objektai, kurie patys šviesos neskleidžia, tik atspindi žvaigždės šviesą. Žinoma, tokiu milžinišku atstumu šviesos nuo Saulės yra labai nedaug, tik dalis jos atsispindi. Pagal regimąjį ryškį vertinama, kad ši planeta būtų maždaug tiek pat ryški, kiek žvakės liepsna, matoma už 5 tūkst. kilometrų. Žinoma, tokią mažytę spingsulę reikia aptikti tarp daugybės danguje matomų žvaigždžių, todėl tai panašu į adatos ieškojimą šieno kupetoje, – dėstė mokslininkas.

Anot V. Dobrovolsko, gerokai toliau už Saulės sistemos ribų aptinkamos planetos paprastai būna pakankamai arti savo žvaigždžių, jos geriau pastebimos net ir tiesiogiai fotografuojant, nes nuo jų atsispindi daugiau šviesos. Jeigu naudojami netiesioginiai metodai, pavyzdžiui, traukos poveikis planetai, tai Devintosios planetos atveju problema ta, kad ji yra labai toli nuo Saulės. Dėl šios planetos blyškumo ją aptikti gali tik patys didžiausi šiuo metu veikiantys teleskopai. O kadangi yra tik apytiksliai numanoma, kur ji galėtų būti danguje, teks išnaršyti gana nemažą jo plotą.

Padėtų geriau suprasti, kaip susiformavo Saulės sistema

Pasak astrofiziko, tai Saulės sistemos daliai, kurioje esame mes, t. y. Žemei, Marsui, Venerai, Devintoji planeta neturi beveik jokio efekto, nes yra pernelyg toli ir per mažos masės.

„Tokiu atveju Jupiteris Žemės judėjimą lemtų labiau. Kalbant apie Saulės sistemos pakraštį, kas yra už Neptūno orbitos, tai ši planeta tarsi surikiuoja tolimųjų asteroidų judėjimą. Jos efektas yra tik mažiesiems Saulės sistemos objektams, esantiems Kuiperio žiede“, – LRT.lt sakė V. Dobrovolskas.

Kai bus patvirtinta, kad ši planeta iš tiesų egzistuoja, mokslininko manymu, viena vertus, jeigu ji pasirodys esanti būtent tokio dydžio, kaip tikimasi, tai turėtų būti Saulės sistemos pradžioje, formuojantis visoms planetoms, dėl kažkokių priežasčių į pakraštį išsviestas kokios nors planetos branduolys – centrinė dalis. Greičiausiai ji turėjo tapti į Jupiterį ar Saturną panašia didžiąja planeta.

Jeigu ši planeta būtų aptikta, tai leistų suprasti dabartinį įsivaizdavimą, kaip formavosi Saulės sistema. T. y. kol dar nebuvo planetos susiformavusios tokio dydžio, kokio yra dabar. Kitaip tariant, atrasta Devintoji planeta leistų patikslinti Saulės sistemos formavimosi modelį.

Kita vertus, brėžiama paralelė tarp šios planetos atradimo ir Neptūno. „Neptūnas buvo pirmoji planeta, atrasta pirmiausia popieriuje. Stebint Uraną, užfiksuota, kad, laikui bėgant, jo padėtis neatitinka prognozių ir jis vis atsirasdavo truputį kitoje vietoje. Pagal tuos nukrypimus padarius prielaidą, kad tai yra kažkokios dar nežinomos planetos trauka, buvo apskaičiuota, kur ji turėtų būti. Ir iš tiesų, tiksliai toje dangaus vietoje, kaip parodė skaičiavimai, buvo aptiktas Neptūnas.

Panašumas tas, kad tai buvo netiesioginiai įrodymai, t. y. tariamas ledinių asteroidų orbitų susigrupavimas, tai parodė, kad jų judėjimą veikia kažkokia nežinoma planeta savo trauka. Bet kadangi šios planetos orbita turėtų būti smarkiai ištempta, ne tokia santykinai apvali kaip Jupiterio ar Saturno, tai gerokai apsunkina paiešką. Yra labai didelis atstumo intervalas, kur ta planeta galėtų būti. Antras svarbus atradimo elementas – dar kartą būtų galima patvirtinti, kad planetų egzistavimą įmanoma numatyti netiesiogiai, pagal jų poveikį kokiems nors kitiems mažesniems Saulės sistemos objektams“, – kalbėjo V. Dobrovolskas.

Dedama daug vilčių į naują teleskopą

Netrukus bus paleistas Jameso Webbo teleskopas, žadantis daugybę įdomių astronominių atradimų. Galbūt jis prisidės ieškant ir Devintosios planetos?

Astrofizikas patikino neabejojantis, kad šis naujas teleskopas bus naudojamas įdomiausių kandidatų arba įtariamų objektų, kurie atitiktų planetos kriterijus, stebėjimams. Tačiau Jameso Webbo teleskopo matymo laukas yra gana nedidelis – kitaip tariant, reikia žinoti tiksliai, kur nusitaikyti, norint užfiksuoti trokštamą objektą.

„Skirti daug laiko aklai naršyti dangų ir tikėtis, kad jis aptiks tą planetą, būtų per brangu. Didžiausios viltys šiandien dedamos į teleskopą, kuris baigiamas konstruoti Čilėje. Tai bus 8 metrų teleskopas, jis pradės veikti maždaug po pusantrų metų. Šis teleskopas veiks regimajame diapazone, bet turės labai platų matymo lauką. Prietaisas bus naudojamas apžvalginiams stebėjimams, galima sakyti, skenuos dangų be perstojo, naktį po nakties. Jo dydis ir kamerų jautrumas yra pakankamas, kad vienu nusitaikymu ta planeta galėtų būti aptikta. Jeigu iki tol kas nors neaptiks atsitiktinai ar kitais teleskopais, į šį Čilės teleskopą šiuo metu dedamos didžiausios viltys, kad jis aptiks Devintąją planetą“, – su LRT.lt įžvalgomis dalijosi astrofizikas V. Dobrovolskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt