Mokslas ir IT

2021.12.03 20:37

LRT FAKTAI. Mokslininkai mano, kad pasiskiepiję žmonės perduoda silpnesnius virusus

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.12.03 20:37

Šiandien sutariama, kad COVID-19 vakcinos nuo užsikrėtimo neapsaugo absoliučiai, nors nepasiskiepijus didesnė tikimybė atsidurti ligoninėje arba mirti.

Tačiau nemažai vakcinų skeptikų tvirtina, kad skiepais jie nepasitiki, nes jei vis tik susirgs, tai virusas plis taip, lyg jie būtų nesiskiepiję. Ar tai tiesa?

Skaičiai rodo priešingai

Lietuvos statistikos departamento atliktas vakcinų veiksmingumo tyrimas, kurio metu buvo tiriami pasiskiepiję ir nepasiskiepiję Lietuvos gyventojai parodė, kiek suserga pasiskiepijusių „Pfizer“ vakcina, lyginant su nepasiskiepijusiais apskritai. Buvo lyginama daugiau nei 200 tūkstančių tokių lietuvių porų, remiantis sveikatos apsaugos sistemos duomenimis. Toje pačioje poroje buvo identiško amžiaus, lyties ir kitų charakteristikų žmonės, tik vienas – pasiskiepijęs, o kitas ne.

Analizė parodė, kad nepasiskiepijusių asmenų grupėje užsikrėtimų COVID-19 buvo 5 kartus daugiau nei pasiskiepijusiųjų.

Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad šis tyrimas ir pateIkia svarbiausią argumentą: skiepytas asmuo tiesiog rečiau užsikrečia.

„Žinome, kad lyginant su pirmaisiais skiepų tyrimais, skiepų efektyvumas prieš delta atmainą yra sumažėjęs. Tačiau tiek Statistikos departamento tyrimai, tiek [kitų] šalių tyrimai rodo, kad skiepų efektyvumas iki šiol vien apsaugant nuo infekcijos, užsikrėtimo, yra apie 80 procentų. Tai yra fantastiški skaičiai“, – sakė mokslininkas, lygindamas COVID-19 vakciną su mažiau efektyvia gripo vakcina.

Spalio pabaigoje paskelbta Vyriausybės ataskaita rodo, kad 60 proc. užsikrėtusių koronavirusu žmonių buvo visiškai nesiskiepiję. Nė vienos skiepo dozės nebuvo gavę 75 procentai ligoninėse gydomų pacientų ir net 80 proc. mirusiųjų nuo COVID-19.

Ištyrė ir biologai

Jei neįtikina statistika, jau yra ir paties viruso biologinių tyrimų ir jie leidžia teigti, kad pasiskiepiję žmonės virusą išties skleidžia kitaip. Izraelyje ir JAV atlikti tyrimai, nors vienas jų dar nerecenzuotas, parodė, kad pasiskiepiję žmonės, net ir susirgę, rečiau užkrečia kitus. Pasak Gyčio Dudo, taip yra dėl to, kad vakcinuoti žmonės išskiria mažiau gyvybingų virusų ir tai vyksta trumpiau.

„Recenzuotas tyrimas tyrė namų ūkio kontaktus, kur buvo ganėtinai akivaizdu, kad skiepyti žmonės savo ūkio namų ribose turi šiek tiek sumažėjusią tikimybę užkrėsti kitus narius. Užkrėsti gali, tačiau ta tikimybė yra šiek tiek mažesnė, pats laiko tarpas, per kurį žmogus gali užkrėsti kitus, skiepytiems žmonėms yra sutrumpėjęs“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, tai galima paaiškinti tuo, kad skiepyto asmens imuninė sistema suveikia taip, kad žmogus neišskiria tiek daug viruso dalelių.

Kitas tyrimas tyrė patį virusą – izoliavus jo mėginius, buvo tiriama, ar virusas gyvybingas, ar užkrečia kitas ląsteles.

„Paaiškėjo, kad vakcinuoti žmonės paprasčiausiai išskiria mažiau gyvybingo viruso ir tą daro trumpesnį laiką“, – sakė G. Dudas.

Paklaustas, ar apskritai yra vakcinų, kurių efektas beveik absoliutus – tai yra, galime garantuotai apsisaugoti nuo užsikrėtimo, pašnekovas paminėjo, kad tokių yra tik kelios, pavyzdžiui, skiepai nuo tymų arba kiaulytės. Tačiau taip yra ne dėl to, kad šios vakcinos geresnės, o dėl to, kad susirgimus sukelia kitokie virusai, nei COVID-19.

„Viską vos ne 100 proc. nulemia pačio viruso savybės. Tarkime, gripo vakcinomis reikia vakcinuotis vos ne kasmet iš naujo, ypatingai rizikos grupėms, medicinos darbuotojams, [šių] vakcinų efektyvumas yra apie 60 proc. Tai nulemia pačio gripo [viruso] savybė, kad jo paviršiaus baltymas gali toleruoti ganėtinai daug įvairių mutacijų. Ir kitas dalykas, skiriasi tai, kiek to paviršiaus baltymo vietų gali atakuoti antikūnai <...> Tą imuninį atsaką galima lengvai apeiti, kai žmonės jau išmoksta vieną viruso versiją atpažinti“, – apie tai, kaip kai kurie virusai prisitaiko prie imuniteto, pasakojo jis.

Todėl, pavyzdžiui, tymų vakcina sukurta prieš daugiau nei 50 metų, pagal tuo metu paplitusią atmainą, tačiau vis dar veikia ir apsaugo visam gyvenimui.

„Su tymais yra taip, kad panašu, pats virusas nelabai gali toleruoti kažkokių pokyčių savo paviršiaus baltyme <...> Skiepų atmaina yra 70 metų yra nutolusi nuo to, kas cirkuliuoja šiuo metu, tačiau būtent dėl to, kad virusas negali taip lengvai toleruoti tų mutacijų, kurios padėtų lengvai apeiti tą atsaką, tai net ta pasenusi skiepų atmaina vis dar veikia, yra efektyvi ir apsaugo visam gyvenimui“, – sakė G. Dudas.

Nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės perduoda mažiau gyvybingus virusus ir tai trunka trumpiau, rodo pirmieji viruso tyrimai. Mokslininkai skiepų veiksmingumą grindžia ir tyrimais, atliktais ir Lietuvoje. Jie rodo, kad tie žmonės, kurie pasiskiepijo, vėliau užsikrėtė 5 kartus rečiau.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt