Mokslas ir IT

2021.12.04 22:18

Skruzdėlės vemia viena kitai į burną, kad užmegztų socialinius ryšius

LRT.lt2021.12.04 22:18

Skruzdėlės, kaip ir žmonės, kuria socialinius tinklus, tačiau užuot keitusios informacija per įrašus ir komentarus, jos vemia viena kitai į burną, rašo „Live Science“.

Dauguma vabzdžių turi priekinę, vidurinę ir užpakalinę žarną. „Tačiau socialiems vabzdžiams priekinė žarna yra tapusi tarsi „socialiniu skrandžiu“, – sako Fribūro universiteto (Šveicarija) Socialinių skysčių laboratorijos vadovė docentė Adria LeBoeuf. Vidurinės ir užpakalinės žarnos turinys yra virškinamas, o priekinės žarnos turinys skirtas dalytis, aiškina mokslininkė, kalbėdama apie naują tyrimą, kurio bendraautorė yra.

Trofalaksija arba maisto atpylimas į kito individo burną yra labai paplitęs tarp socialių rūšių, tokių kaip skruzdėlės. Trofalaksijos metu maistinės medžiagos ir baltymai perduodami iš vieno individo socialinio skrandžio į kito individo skrandį – tokiu būdu skruzdėlės sukuria „socialinę kraujotakos sistemą“, jungiančią kiekvieną kolonijos narį su visais kitais nariais, aiškina A. LeBoeuf.

Medgraužės skruzdėlės (Camponotus) nuolat tokiu būdu viena kitai perduoda maistines medžiagas. Atidžiau žiūrint į jų koloniją, A. LeBoeuf teigimu, per minutę galima pamatyti „20 trofalaksijos atvejų“ (skruzdžių koloniją sudaro ne mažiau kaip keli tūkstančiai individų).

„Maždaug prieš penkerius metus paskelbėme straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad trofalaktijos metu skruzdėlės perduoda ne vien maistą, – sakė A. LeBoeuf, turėdama omenyje 2016 m. žurnale „eLife“ paskelbtą tyrimą. – Jos išskiria hormonus, gentainio atpažinimo ženklus, mažas RNR daleles ir visokius kitus dalykus.“

Taigi, kaip rašo tyrimo autoriai, vemdamos viena kitai į burną, skruzdėlės ne tik keičiasi maistinėmis medžiagomis. Jos kuria virškinamąjį socialinį tinklą, per kurį energija ir informacija nuolat cirkuliuoja visoje kolonijoje, kad ją surinktų šių išteklių stokojantys individai. Tai primena procesus žmogaus organizme, kuomet smegenys išskiria hormoną ir perduoda jį į kraujotaką, kad jis galiausiai pasiektų kepenis.

A. Lebouf skruzdžių koloniją įsivaizduoja ne kaip atskirų skruzdėlių bendruomenę, o kaip „kolonijinį superorganizmą“, kur visa kolonija iš esmės veikia taip, tarsi būtų vienas organizmas. Panašiai kaip organizme yra audinių ir organų, kurie atlieka savo funkcijas dėl bendro tikslo, skruzdėlių grupės, vykdančios skirtingas užduotis, gali būti laikomos superorganizmo audiniais ir organais. Pašarininkai renka maistą, slaugės rūpinasi jaunikliais, darbininkai rausia tunelius ir t. t.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt