Mokslas ir IT

2021.12.02 11:17

Mokslininkai pagaliau mano radę priežastį, kodėl po „Vaxzevria“ skiepo gali susidaryti itin retų kraujo krešulių

LRT.lt2021.12.02 11:17

Mokslininkai mano radę priežastį, kas pasiskiepijus „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcina („Vaxzevria“) nuo COVID-19 sukelia itin retus kraujo krešulius, rašo BBC.

Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV mokslininkai puikiai parodė, kaip baltymas kraujyje pritraukiamas prie pagrindinio vakcinos komponento. Jie mano, kad tai sukelia grandininę reakciją, apimančią imuninę sistemą, kuri gali baigtis pavojingų krešulių susidarymu.

Manoma, kad vakcina nuo COVID-19 išgelbėjo apie milijoną gyvybių. Tačiau susirūpinimas dėl retų kraujo krešulių pakeitė tai, kaip vakcina buvo naudojama visame pasaulyje, įskaitant alternatyvą, pasiūlytą jaunesniems nei 40 metų asmenims JK.

„AstraZeneca“ atstovė pabrėžė, kad krešulių atsiradimo tikimybė yra didesnė užsikrėtus koronaviruso infekcija, o ne nuo pasiskiepijimo vakcina, ir kad išsamus paaiškinimas, kodėl jie atsiranda, dar nebuvo nustatytas.

„Nors tyrimas nėra galutinis, jis siūlo įdomių įžvalgų, o „AstraZeneca“ tiria būdus, kaip panaudoti šiuos duomenis siekiant pašalinti šį itin retą šalutinį poveikį“, – pridūrė ji.

Visos JK naudojamos vakcinos bando į organizmą įnešti koronaviruso genetinio kodo fragmentą, kad treniruotų imuninę sistemą kovoti su infekcija.

Kai kurie gamintojai šį kodą įterpia į lipidines daleles, o „AstraZeneca“ kaip nešiklį panaudojo adenovirusą, šimpanzėms sukeliantį paprastą peršalimą.

Tyrėjai manė, kad adenovirusas gali būti susijęs su itin retais kai kuriems žmonėms pasitaikančiais krešuliais. Taigi jie naudojo metodą, vadinamą krioelektronine mikroskopija, kad padarytų adenoviruso nuotraukas molekuliniu lygmeniu.

Jų tyrimas, paskelbtas žurnale „Science Advances“, atskleidžia, kad išorinis adenoviruso paviršius kaip magnetas pritraukia ketvirtojo trombocitų faktoriaus baltymą.

Profesorius Alanas Parkeris, vienas iš Kardifo universiteto tyrėjų, BBC sakė: „Adenoviruso paviršius yra itin neigiamas, o ketvirtasis trombocitų faktorius yra itin teigiamas, šie du dalykai gana gerai dera“. Mokslininkas patikino, kad nors jie sugebėjo įrodyti ryšį tarp ketvirto trombocitų faktoriaus ir adenoviruso, reikia nustatyti daugiau žingsnių.

Tyrėjai mano, kad kitas etapas yra „susipainiojęs imunitetas“, tačiau tai turi būti patvirtinta tolesniuose tyrimuose.

Manoma, kad organizmas pradeda pulti ketvirtąjį trombocitų faktorių po to, kai supainioja jį su dalimi svetimo adenoviruso, prie kurio jis yra prilipęs. Taigi į kraują išsiskiria antikūnai, kurie susilieja su ketvirtuoju trombocitų faktoriumi ir sukelia pavojingų kraujo krešulių susidarymą.

Tačiau tam reikia visos serijos nesėkmingų įvykių, kurie gali paaiškinti, kodėl šie krešuliai yra tokie reti.

„AstraZeneca“ teigimu, manoma, kad vakcina išgelbėjo daugiau nei milijoną gyvybių visame pasaulyje ir užkirto kelią 50 milijonų COVID-19 atvejų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt