Mokslas ir IT

2021.12.01 22:38

Didžiausias pasaulio organizmas yra iš lėto valgomas: mokslininkai kelia klausimą, ar jam pavyks išlikti po 14 tūkst. metų egzistencijos

LRT.lt2021.12.01 22:38

JAV vakaruose esančiuose Wasatch kalnuose, šlaituose virš šaltiniu maitinamo ežero, gyvena vienas milžiniškas organizmas, sudarantis visą ekosistemą, kuriam augalai ir gyvūnai priklausė tūkstančius metų, rašo „The Conversation“.

Pando – smulkiadantė tuopa, dar vadinama tiesiog drebule, auganti Žuvų ežero nacionaliniame miške pietų Jutoje. Medis turi daug kamienų ir atrodo kaip giraitė, tačiau iš tiesų yra vienas organizmas su viena šaknų sistema, visi kamienai yra susijungę tarpusavyje ir genetiškai identiški, iš viso jų yra net 47 tūkst. Vienas šis organizmas sveria apie 6 milijonus kilogramų. Pagal savo masę, tai – pats didžiausias vientisas organizmas visoje Žemėje.

Drebulės paprastai formuoja kloninius medynus kitur, tačiau Pando įdomesnis dėl savo dydžio. Dauguma kloninių drebulių medynų Šiaurės Amerikoje yra daug mažesni, o vakarų JAV vidutiniškai siekia vos 3 hektarus.

Pando gyvuoja tūkstantmečius, galbūt iki 14 tūkst. metų, nepaisant to, kad dauguma stiebų gyvena tik apie 130 metų. Jo ilgaamžiškumas ir atokumas reiškia visą 68 augalų rūšių ekosistemą, o daugybė gyvūnų išsivystė ir gyveno Pando šešėlyje.

Visa ekosistema priklauso nuo to, kad drebulė išliks sveika. Tačiau nors Pando saugo JAV Nacionalinė miškų tarnyba ir jam negresia būti iškirstam, medynui vis tiek gresia išnykimas dėl kelių kitų veiksnių.

Per didelis elnių ir briedžių skaičius – vienas didžiausių rūpesčių. Vilkai ir pumos kadaise kontroliavo jų populiaciją, tačiau dabar bandos yra daug didesnės dėl šių plėšrūnų sumažėjimo. Elniai ir briedžiai glaudžiasi Pando, nes čia jiems mažesnė tikimybė būti sumedžiotiems.

Kai senesni medžio stiebai miršta arba nuvirsta, šviesa pasiekia miško paklotę ir taip skatina naujų klonų augimą, tačiau kai gyvūnai suėda naujai besiformuojančių stiebų viršūnes, šie miršta. Tai reiškia, kad didelėse Pando dalyse mažai auga naujų medžio stiebų.

Senesnius Pando stiebus taip pat kankina mažiausiai trys ligos: suodinės žievės vėžys, lapų dėmėtumas ir grybelinė liga. Nors augalų ligos vystėsi ir klestėjo drebulių medynuose tūkstantmečius, nežinoma, koks gali būti ilgalaikis poveikis ekosistemai, turint omenyje tai, kad trūksta naujų kamienų augimo ir nuolat auga kitų kloniniam milžinui neigiamų veiksnių sąrašas.

Viena didžiausių grėsmių šiuo metu yra klimato kaita. Pando atsirado praėjus paskutiniam ledynmečiui ir nuo to laiko gyvavo iš esmės stabilaus klimato sąlygomis.

Be abejo, jis gyvena kalnuotame regione, apsuptame dykumos, tai reiškia, kad Pando nesvetima šilta temperatūra ar sausra. Tačiau klimato kaita kelia grėsmę medžio dydžiui ir gyvenimo trukmei, taip pat visai ekosistemai, kurioje jis yra.

Nors jokie moksliniai tyrimai nebuvo skirti konkrečiai Pando, drebulių medynai kovojo su su klimato kaitos keliamais iššūkiais, pvz., sumažėjusiu vandens tiekimu, šilesniais orais, dėl ko medžiui sunkiau formuoti naujus lapus ir stiebus, jis ėmė mažėti.

Vis dėlto Pando yra atsparus ir jau išgyveno sparčius aplinkos pokyčius, ypač kai europiečiai pradėjo gyventi šioje vietovėje 19 amžiuje arba po to, kai 20 amžiuje prasidėjo rekreacinė veikla. Medis ir anksčiau kovojo su ligomis, laukiniais gaisrais, laukinių gyvūnų ganyklomis ir išlieka didžiausias pasaulyje moksliškai dokumentuotas organizmas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt