Mokslas ir IT

2021.12.04 12:55

Žmogus ilgus metus saugojo uolienos gabalą, tikėdamasis, kad tai – auksas: paaiškėjo, kad jis kur kas vertingesnis

LRT.lt2021.12.04 12:55

2015 m. Davidas Hole`as žvalgėsi netoli Melburno, Australija, įsikūrusiame Meriboro regioniniame parke. Apsiginklavęs metalo detektoriumi, jis aptiko kažką neįprasto – geltoname molyje įsispraudusią labai sunkią, rausvą uolieną, rašo „Science Alert“.

Jis parsinešė uolienos gabalą namo ir įvairiais būdais bandė jį perskelti, tikėdamasis, kad viduje ras aukso grynuolį, juk Meriboras yra Goldfyldso regione, kur 19 a. siautė Australijos aukso karštinė.

Bandydamas perskelti radinį, D. Hole`as išbandė diskinį pjūklą, kampinį šlifuoklį, grąžtą ir net apipylė uolieną rūgštimi. Tačiau net ir panaudojus statybinį kūjį, joje neatsirado nė vieno įtrūkimo. Taip nutiko todėl, kad uoliena, kurią jis taip atkakliai stengėsi perskelti, nebuvo aukso grynuolis. Kaip D. Hole`as sužinojo vėliau, tai buvo retas meteoritas.

Nevaliodamas perskelti uolienos, smalsumo kamuojamas D. Hole`as nunešė savo radinį į Melburno muziejų, tikėdamasis pagalbos jį identifikuojant.

Neseniai tyrėjai paskelbė mokslinį straipsnį, kuriame aprašomas 4,6 milijardo metų senumo meteoritas, pagal radimo vietą pavadintas Meriboro meteoritu.

Jis didžiulis, sveria net 17 kilogramų ir, kaip paaiškėjo deimantiniu pjūklu atpjovus nedidelį gabalėlį, jo sudėtyje yra daug geležies, todėl mokslininkai radinį priskyrė H5 chondritų klasei.

Meteorito pjūvyje aiškiai matyti mažyčiai kristalizuoti metalinių mineralų lašeliai, vadinami chondrulėmis.

„Meteoritai yra pigiausias kosmoso tyrinėjimo būdas. Jie leidžia mums grįžti laiku atgal, suteikdami informacijos apie Saulės sistemos (įskaitant Žemę) amžių, formavimąsi ir cheminę sudėtį, – leidiniui „The Sydney Morning Herald“ sakė Melburno muziejaus geologas Dermotas Henry. – Kai kurie jų leidžia pažvelgti į mūsų planetos gelmes. Kituose galima rasti net už Saulės sistemą senesnių „žvaigždžių dulkių“, o tai atskleidžia, kaip žvaigždės formuojasi ir vystosi, sudarydamos periodinės lentelės elementus. Dar kituose retuose meteorituose yra organinių molekulių, tokių kaip aminorūgštys, kurias galima laikyti gyvybės statybiniais blokais.“

Nors mokslininkai dar tiksliai nežino, iš kur atskriejo meteoritas ir kiek laiko jis pragulėjo Žemėje, tam tikrų pamąstymų jau yra.

Mūsų Saulės sistema kadaise buvo besisukantis dulkių ir chondrito uolienų verpetas. Galiausiai gravitacija sutraukė nemažai šios medžiagos į planetas, o tai, kas liko, sudarė didžiulę asteroidų juostą.

„Šis konkretus meteoritas greičiausiai atskriejo iš asteroidų juostos, besidriekiančios tarp Marso ir Jupiterio. Iš ten jį greičiausiai išstūmė vienas į kitą besidaužantys asteroidai ir taip vieną dieną jis atsitrenkė į Žemę“, – laidai „Channel 10 News“ sakė Melburno muziejaus geologas Dermotas Henry.

Radiokarboninis datavimas rodo, kad meteoritas Žemėje išbuvo nuo 100 iki 1000 metų, o laikotarpiu nuo 1889 m. iki 1951 m. buvo stebėta daugybė meteorų, su kuriais galėtų būti siejamas jo atsiradimas mūsų planetoje.

Mokslininkų teigimu, Meriboro meteoritas yra daug retesnis už auksą, todėl mokslui jis yra daug vertingesnis. Tai vienas iš 17 meteoritų, kada nors užfiksuotų Australijos Viktorijos valstijoje, ir antras pagal dydį chondritas, nusileidžiantis tik 2003 m. rastam 55 kg egzemplioriui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt