Mokslas ir IT

2021.11.26 20:37

Paslaptingoji nauja koronaviruso atmaina: ar bus itin agresyvi, dar mįslė, bet mokslininkas įsitikinęs – Lietuvą ji tikrai pasieks

Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.26 20:37

Pietų Afrikoje atrasta nauja koronaviruso atmaina kol kas aptikta trijose šalyse. Mokslininkai teigia – tikėtina, jog ji gali paplisti ir Europoje. Tačiau, pasak specialistų, gali atsitikti, kaip ir su daugeliu atmainų, kad ji išnyks ten, kur ir atsirado. Mokslininkams daugiausia nerimo kelia tai, kad atrasta atmaina turi per trisdešimt mutacijų, kiek nė viena dar neturėjo.

Laboratorijoje mokslininkai pirmieji sužino apie naujas atmainas. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, šiuo metu dominuoja vienintelė – delta atmaina. Būtent ji kalta ir dėl ketvirtosios bangos, teigia Santaros klinikų biobanko vadovas. Jo žodžiais, delta Europoje prarijo beveik visas atmainas. Tačiau šią savaitę Pietų Afrikoje atrasta nauja, gali pakeisti situaciją.

Žinios. Po nepavykusio bandymo pasiekti Europą iš Minsko į Iraką išskraidinti 600 migrantų

„Tai atmaina, kuri atrodo labai įdomi mokslininkams, nes turi netgi 32 mutacijas spyglio baltyme . kodėl tai svarbu, nes žinome, kad virusas žmogaus ląsteles užkrečia per spyglio baltymą ir mutacijos tena yra svarbiausios. ir tokio kiekio dar nė viena atmaina neturėjo“, – sako Santarų klinikų Biobanko vadovas Danielius Naumovas.

Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas pastebi, kad dalis atmainų atsiranda, cirkuliuoja vienoje vietoje ir, jei virusui nesudaroma galimybė plisti, ten ir išnyksta. Tačiau naujoji atmaina iš Pietų Afrikos Respublikos jau pradėjo plisti į kitas šalis. Epidemiologas neatmeta, pasiekusi Europą, ji gali atsirasti ir Lietuvoje.

„Ganėtinai akivaizdu, kad šios linijos evoliucija nebuvo stebėta ganėtinai ilgą laiką, todėl kyla įtarimų, kad galbūt kažkiek laiko šita atmaina praleido kažkokiam rezervuare. Tai galėtų būti tiek gyvūnai, tiek imunosupresuoti žmonės, kurie serga AIDS, tai dėl to kyla šiokių tokių problemų“, – teigia VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas.

Pasak profesoriaus Mindaugo Stankūno, iš Pietų Afrikos šių metų pirmoje pusėje jau buvo atkeliavusi beta atmaina, tačiau ši gana greitai Lietuvoje išnyko. O dėl naujosios atmainos klausimų daugiau nei atsakymų.

„Greičiausiai, kad ji vienokiu ar kitokiu būdu atvyks iki mūsų, bet ar ji taps dominuojančia atmaina ir ar ji turės labai didelį neigiamą poveikį būtent vakcinų efektyvumui, pačiai ligos eigai, tai šiuo metu mokslas negali atsakyti“, – teigia LSMU profesorius.

Gytis Dudas teigia, kad skiepai geriausiai apsaugo nuo pirminio viruso varianto. Tačiau mokslininko pastebėjimu, net ir labiausiai pakitusios atmainos negali būti visiškai atsparios skiepams.

Santaros klinikų Biobanko vadovas sako, kad priskaičiuojama tūkstančiai koronaviruso atmainų. Tačiau mokslininkams įdomios tik keletas, kurioms duodami ir vardai – alfa, beta , gama, delta. Pirminė Uhano atmaina jau beveik visai išnykusi. Bet kokiu atveju ateityje dominuos kuri nors viena atmaina.

Mokslininkai sako, kad bangas dažniausiai sukelia kuri nors dominuojanti atmaina. Pirmąją sukėlė Uhano, ji buvo mažiausia, antrą bangą sukėlė ispaniškoji, turėjusi lietuviškų mutacijų ir iki šiol buvusi didžiausia, trečia banga fiksuota pavasarį dėl alfa atmainos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt