Mokslas ir IT

2021.11.10 20:18

Garsiojo mokslininko Stepheno Hawkingo įspėjimai žmonijai: sukursime antžmogių, o savo planetą paversime Venera

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.11.10 20:18

Vienas garsiausių pasaulio fizikų Stephenas Hawkingas per gyvenimą daugiausia darbo įdėjo tyrinėdamas bendrojo reliatyvumo teoriją ir juodąsias skyles. Mokslininkas parašė ne vieną knygą, paprastai paaiškinančią sudėtingus Visatos dėsnius. Vis dėlto jis mėgdavo išeiti iš savo mokslinių tyrimų lauko ir atkreipti dėmesį į iššūkius bei egzistencines grėsmes, galinčias kilti žmonijai artimiausiais dešimtmečiais. Jo pareiškimai kartais sukeldavo tikrą žiniasklaidos antraščių sprogimą, nes pasirodydavo esantys gana kontroversiški.

Žmonės turi palikti Žemę

Prieš savo mirtį S. Hawkingas pareiškė, kad jei žmonija netaps kosmoso rūšimi ir per artimiausius penkis šimtus metų nesugalvos, kur galima išskristi, išnyks. Mokslininkas 2017-aisiais įspėjo, kad dėl nuolat didėjančio žmonių skaičiaus ir energijos poreikio Žemė iki 2600 metų gali tapti nebegyvenama.

Iš tiesų jis ištisus dešimtmečius kalbėjo apie tai, kad žmonės turėtų pradėti ieškoti nuolatinių gyvenamųjų rezidencijų kituose pasauliuose.

Šią savo idėją fizikas grindė tuo, kad Žemė gali greičiau patirti išnykimą lemiančią katastrofą, nei gali atrodyti. Jį jaudino vadinamieji mažos tikimybės, tačiau didelio poveikio įvykiai, pavyzdžiui, asteroido smūgis į Žemę. Tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį ir į kitas grėsmes: dirbtinį intelektą, klimato kaitą, genetiškai modifikuotus virusus, branduolinį karą ir t. t.

2016 metais BBC S. Hawkingas sakė, kad nors tam tikrais metais nelaimės tikimybė Žemėje gali būti gana maža, laikui bėgant ji didėja ir tampa beveik neabejotina per ateinančius kelis ar 10 tūkst. metų.

Dirbtinis intelektas kelia grėsmę mūsų egzistencijai

Nors šiandien mus visur supa dirbtinis intelektas ir neįžvelgiame tame didelio blogio, S. Hawkingas manė kitaip. Jo nuomone, pastangos sukurti galvoti galinčias mašinas kelia grėsmę mūsų pačių egzistencijai.

Šis mokslininko įspėjimas gali skambėti keistai, turint omenyje, kad jis pats, sirgęs motorinių neuronų liga – amiotrofine lateraline skleroze, – bendraudavo su aplinka naudodamasis „Intel“ sukurta sistema. Ši technologija, šiandien naudojama kaip išmaniojo telefono klaviatūros programa, išsiaiškindavo, ką profesorius galvoja, ir pasiūlydavo žodžius, kuriuos jis galėdavo panaudoti.

S. Hawkingo nuomone, primityvios dirbtinio intelekto formos pasirodė esančios labai naudingos, tačiau jam baimę kėlė tikimybė sukurti ką nors, kas pranoktų pačius žmones.

„Žmonės, kuriuos riboja lėta biologinė evoliucija, negalėtų konkuruoti ir būtų pakeisti“, – sakė profesorius BBC.

Dėl klimato kaitos Žemė gali tapti panaši į Venerą

S. Hawkingas neabejotinai atkreipė dėmesį ir į klimato kaitos keliamas grėsmes. 2016 metais Donaldą Trumpą išrinkus Jungtinių Valstijų prezidentu ir jam nutarus pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, mokslininkas sakė: „Trumpo veiksmai gali nustumti Žemę nuo krašto ir ji taps panaši į Venerą, kurios temperatūra siekia 250 laipsnių Celsijaus ir lyja sieros rūgštimi“, – teigė profesorius.

Fizikas pabrėžė, kad įsibėgėjusi klimato kaita kelia didžiausią grėsmę mūsų planetai, o mes elgiamės „beatodairiškai abejingai savo ateičiai Žemėje“.

Tačiau tiesa tokia, kad mes galime neturėti jokios ateities, sakė S. Hawkingas. Jis įspėjo, kad net jeigu žmonės sugalvos, kaip pasprukti į kitą planetą, milijonai rūšių, gyvenančių Žemėje, bus pasmerktos. Ir tai kris ant mūsų rasės sąžinės.

Nereikia aktyviai ieškoti ateivių

Nors viso pasaulio mokslininkai nekantriai laukia signalų iš kitų protingų gyvybės formų, esančių kažkur Visatoje, S. Hawkingas patarė nebandyti taip aktyviai ieškoti ateivių.

Dar 2010 metais kanalui „Discovery“ jis sakė, kad ateiviai gali paprasčiausiai išsunkti Žemės resursus, o tuomet tiesiog keliauti toliau.

„Jei mus aplankytų ateiviai, rezultatas būtų panašus į Kolumbo išsilaipinimą Amerikoje, o tai nesusiklostė gerai vietiniams amerikiečiams. Turime tik pažvelgti į save, kad pamatytume, kaip protingas gyvenimas gali išsivystyti į kažką, ko nenorėtume sutikti“, – sakė jis.

Sukursime antžmogių rasę

S. Hawkingas sukėlė nemažai ginčų pareikšdamas, jog turtingi žmonės redaguodami savo genus gali sukurti antžmogių rasę.

Mokslininkas pateikė teoriją, jog genų inžinerija gali sukurti naują superžmonių, arba antžmogių, rūšį, galinčią sunaikinti likusią žmoniją.

„Esu tikras, kad per šį šimtmetį žmonės atras, kaip pakeisti savo intelektą ir instinktus, tokius kaip agresija“, – rašė jis „Sunday Times“.

Anot jo, greičiausiai bus priimti įstatymai, neleidžiantys genų inžinerijai šitaip pakeisti žmonių. Tačiau kai kurie gali nepajėgti atsispirti pagundai pagerinti savo savybes, tokias kaip atmintis, atsparumas ligoms bei gyvenimo trukmė.

„Kai pasirodys tokie antžmogiai, iškils didelių politinių problemų su nepatobulintais žmonėmis, kurie negalės konkuruoti. Tikriausiai jie išnyks arba taps nesvarbūs. Vietoj to bus save kuriančių būtybių, kurios tobulėja vis sparčiau, lenktynės“, – rašė S. Hawkingas.

Profesorius taip reagavo į genų redagavimo technologijos CRISPR-Cas atsiradimą. Tačiau reikia paminėti, kad ši technologija šiuo metu yra aktyviai tobulinama tam, kad būtų išgydomos retos paveldimos ligos, – mokslininkai ne kartą pabrėžė, kad ji nėra ir ateityje negali būti naudojama žmonėms tobulinti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt