Mokslas ir IT

2021.11.10 14:30

COP26 teksto projekte šalys raginamos 2022-aisiais didinti tikslus dėl taršos mažinimo

BNS2021.11.10 14:30

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP26 susitarimo projekte šalys raginamos iki 2022-ųjų – trejais metais anksčiau nei numatyta – padidinti savo tikslus dėl taršos mažinimo, paaiškėjus, kad pasauliui galimybė klimato atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio dar yra labai tolima.

Po 10 dienų Glazge vykusių kone 200 valstybių delegatų techninių diskusijų dėl to, kaip pasaulis gali įgyvendinti 2015 metų Paryžiaus sutarties tikslus dėl pasaulio šiltėjimo apribojimo, trečiadienio tekste šalys raginamos iki kitų metų „iš naujo peržiūrėti ir sustiprinti“ savo dekarbonizacijos planus.

Teksto projekte, kuris dar bus keičiamas ministrams dirbant iki konferencijos pabaigos, sakoma, kad šiltėjimo apribojimui 1,5 Celsijaus laipsnio „reikia prasmingų ir efektyvių visų šalių veiksmų šį lemiamą dešimtmetį“.

Norint išvengti sunkiausių pasaulinio atšilimo padarinių, reikia „greito, nuodugnaus ir ilgalaikio pasaulinės taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo“, sakoma projekte. Dėl klimato kaitos visame pasaulyje jau dabar stebimi didesni potvyniai, sausros ir audros.

Dėl COVID-19 metams atidėtos COP26 šeimininkė Didžioji Britanija šią konferenciją vadino proga išlaikyti tikslą klimato šiltėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Tačiau su naujausiais valstybių dekarbonizacijos planais planetos temperatūra šiame amžiuje tikriausiai padidėtų 2,7 Celsijaus laipsnio, rodo JT atliktas pažadų įvertinimas.

Pagal 2015-ųjų Paryžiaus sutartyje numatytą mechanizmą šalys turi kas penkerius metus tikslinti savo planus dėl taršos.

Kelios didelės teršėjos praleido 2020 metų terminą naujiems planams pateikti.

Pažeidžiamos šalys sako, kad kitas terminas – 2025-ieji – yra pernelyg tolimas būtinam trumpalaikiam taršos mažinimui siekiant išvengti katastrofiško šiltėjimo.

Sutarties projekte šalys raginamos „sparčiau atsisakyti anglių ir subsidijų iškastiniam kurui“. Tai stebėtojai pavadino „reikšmingu pirmu“ pasaulinį atšilimą lemiančio kuro paminėjimu.

Ankstesniuose klimato susitikimo sprendimuose ir pačioje Paryžiaus sutartyje labiau akcentuojama tarša, o ne iškastinis kuras.

Vienas aukšto rango derybininkas naujienų agentūrai AFP išreiškė įsitikinimą, kad iškastinis kuras „viena ar kita forma“ bus minimas ir galutiniame tekste.

Tačiau aplinkosaugos grupės kritikavo projektą ir sakė, kad jame neatsispindi krizės, kurią išgyvena planeta, realybė.

„Šis susitarimo projektas nėra planas klimato krizei išspręsti; tai susitarimas, [dėl] kurio visi sukryžiuosime pirštus ir tikėsimės geriausio“, – sakė aplinkosaugos aktyvistų organizacijos „Greenpeace“ direktorė Jennifer Morgan.

„Tai mandagus prašymas, kad šalys galbūt, galimai, kitais metais padarytų daugiau“, – sakė ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt