Mokslas ir IT

2021.11.05 17:30

Klimato kaitos aktyvistai siunta ant politikų dėl netesimų pažadų: „kokia prasmė lankyti mokyklą ar stoti į universitetą, jei neturėsime ateities“

Indrė Urbaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.05 17:30

Palaipsnis anglies atsisakymas ir 100 milijardų jau kitąmet - tokius susitarimus pristato specialusis Jungtinių Valstijų klimato pasiuntinys Johnas Kerry. Pažadai nemenki, tačiau nemenka ir kritika. Pinigai besivystantį pasaulį turėjo pasiekti jau šįmet, o anglies pažadėjusios atsisakyti šalys jau randa būdų, kaip susitarimo nesilaikyti. Pyktis ir nusivylimas – taip beveik savaitę trunkančią klimato konferenciją apibūdina jaunieji aktyvistai, būtent jų žodis šiandien – dėmesio centre.

Arkties tyrinėtojų dovana Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijos derybininkams – 4000 kilogramų ledkalnis. Atkeliavęs iš Grenlandijos, jis po truputį tirpsta – tai simbolis to, kas vyksta Šiaurėje, teigia mokslininkai.

„Norime pasakyti, kad šis ledkalnis – tik problemos viršūnė. Kai kalbame apie ekstremalią klimato situaciją, kai jie derasi, labai lengva pamiršti klimato kaitos realybę ir sutelkti dėmesį tik į geopolitines problemas, ekonominius klausimus, finansus. Realybė tokia, kad net ir derantis, šis ledkalnis ir toliau tirps. Tačiau galbūt, jei jie susitars dėl realių dalykų, galėsime sustabdyti kitų ledkalnių tirpimą“, – teigia mokslininkų aktyvistų grupės įkūrėja Gail Whiteman.

Žinios. Vyriausioji epidemiologė: tirtis arba izoliuotis po sąlyčio turėtų ir skiepyti žmonės

Dar ketvirtadienį kelios dešimtys didžiųjų anglies naudotojų, tarp jų ir Lenkija, prižadėjo palaipsniui atsisakyti smarkiai aplinką teršiančio iškastinio kuro arba paspartinti esamus planus tai padaryti. Kitos teigia pasirengusios nutraukti savo investicijas į energiją, išgaunamą kūrenant anglį.

Visgi tai tik pažadai, dalis pripažįsta, kad be finansinės paramos to padaryti negalės.

„Lenkijos vyriausybė pasižadėjimą pasirašė, bet iš karto rado išimtis kaip anglies neatsisakyti iki 2030-ųjų, bet ir toliau laikytis anksčiau numatytos 49-ųjų datos. Tai apgailėtina ir tik parodo, kad šalys nenori nieko keisti, tikisi elgtis kaip ir iki šiol – griauti pasaulio ekosistemą ir visuomenes, toliau skatinti klimato krizę“, – sako Dominika Lasota, klimato aktyvistė iš Lenkijos.

Jaunoji karta, kuriai skirta šeštoji klimato konferencijos diena, pasaulio galinguosius kritikuoja garsiausiai. Politikai ir derybininkai kaltinami netesimais pažadais bei hipokritišku požiūriu.

„Greenwashing“ – tokia frazė išgirsta iš bene žinomiausios klimato aktyvistės lūpų, paliekant diskusiją dėl anglies kompensavimo. Šis žodis, reiškiantis reklaminį triuką apsimetant, jog įgyvendinami tvaresni sprendimai, beveik savaitę trunkančioje konferencijoje girdimas vis dažniau, o ypač iš jaunuolių lūpų.

Jaunoji karta klimato kaitos padarinius pajus bene labiausiai, turės rasti išeitis kaip su padariniais gyventi.

„Kai galvoju apie klimato kaitą, jaučiu daug nerimo ir baimės, kokia bus mano ateitis. Taip galvoja daug jaunuolių, kurie, kaip aš, jau gimėme esant šiai krizei. Daug nerimo, bet tuo pačiu ir pykčio. Jaučiamės išduoti pasaulio lyderių, nes iš mūsų tikimasi, kad kovosime ir viską atkursime. Tai neteisinga, skaudu žiūrėti kaip iš mūsų vagiama jaunystė“, – tikina klimato aktyvistė iš Jungtinės Karalystės Dominique Palmer.

Klimato kaita ryškina ir nelygybės problemas, kai mažiausiai pasaulyje teršiančios neturtingosios šalys, nuo taršos padarinių kenčia labiausiai. Psichologai taip pat pastebi, kad daugėja su nerimu ar kitais sutrikimais susiduriančių jaunuolių. „Kokia prasmė lankyti mokyklą ar stoti į universitetą, jei neturėsime ateities“ – matydami klimato padėtį tokius klausimus, pasak specialistų, kelia nemaža dalis jaunuolių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt