Mokslas ir IT

2021.12.07 14:41

Pavojaus laipsnis: kaip atrodys pasaulis, jei nepasieksime savo klimato tikslų?

LRT.lt2021.12.07 14:41

Šiuo metu mums pateikti planai rodo, kad turėtume ruoštis 2,7 laipsnio Celsijaus temperatūros kilimui. Planetai toks scenarijus būtų daug blogesnis nei Paryžiaus susitarime numatytas tikslas – 1,5 laipsnių Celsijaus, rašo „Deutsche Welle“ (DW).

Laikas eina į pabaigą. Priemonių, kurių reikia imtis, norint apsaugoti klimatą, daug, jas įgyvendinti reikia skubiai, bet kol kas nepavyksta iki galo įgyvendinti nė vieno plano.

2015 m. beveik visos pasaulio valstybės sutiko apriboti temperatūros kilimą iki 2 laipsnių, palyginti su ikipramoniniu lygiu, ir, pagal Paryžiaus susitarimą, siekti 1,5 laipsnio ribos. JT perspėjo, kad iki šiol prisiimti įsipareigojimai mažinti iškastinio kuro naudojimą ir kitos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų į atmosferą mažinimo priemonės, jei jos bus įgyvendintos, sumažins atšilimą iki 2,7 laipsnio.

Bet ką lemia laipsnio dalis? Tikrai daug, jei tikėsime daugybe visame pasaulyje atliekamų tyrimų ir klimato kaitos poveikio vertinimų.

Kiekvienas pakilusio jūros lygio centimetras gali kelti pavojų milijonams

Paimkime kad ir jūros lygio kilimą. Pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), nuo 1901 m. vidutinis pasaulinis jūros lygis pakilo maždaug 20 centimetrų.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visai nedaug, tačiau žmonės visame pasaulyje jau yra priversti palikti savo namus. Perkėlimų šalies viduje stebėjimo centro duomenimis, šimtai tūkstančių potvynių užliejamų Bangladešo žemumų gyventojų kasmet yra perkeliami į kitus šalies regionus.

Remiantis mokslinius duomenis apibendrinančios internetinės klimato svetainės „Carbon Brief“, kurioje 2018 m. buvo išnagrinėta 70 recenzuotų mokslinių tyrimų, informacija, klimatui sušilus 1,5 laipsnio, pasaulio vandenyno lygis iki šio amžiaus pabaigos pakils 48 centimetrais, palyginti su 56 centimetrais, jei pasieksime 2 laipsnių ribą.

Tie 8 centimetrai milijonams žmonių gali labai daug reikšti. IPCC duomenimis, kiekvienas decimetras, per kurį pakyla jūros lygis, paveikia iki 10 milijonų žmonių visame pasaulyje.

Net ir nedidelis atšilimas atneša didžiulį kiekį kritulių

IPCC ataskaitoje teigiama, kad „ekstremalūs krituliai“, kurie prieš pramonės revoliuciją būdavo fiksuojami kartą per 10 metų, dabar stebimi maždaug 30 proc. dažniau. Klimatui sušilus dar 1,5 laipsnio, ši rizika padidės iki 50 proc. Tuo pačiu net 10,5 proc. padidės ir kritulių intensyvumas. Esant 2 laipsniais šiltesniam klimatui, ekstremalių kritulių intensyvumas padidėja 14 proc., o tikimybė – iki 70 proc.

Tokiai šaliai kaip Indija tai reiškia visai kitokią ateitį. Draudimo bendrovės „Munich Re“ duomenimis, 2018 ir 2019 m. potvyniai ir nuošliaužos pražudė daugiau kaip 700 žmonių, o jų padaryta žala įvertinta 9,5 mlrd. eurų.

„Carbon Brief“ duomenimis, klimatui sušilus 1,5 laipsnio, ekonominė potvynių žala šalyje padidėtų daugiau nei 3,5 karto, o temperatūrai pakilus 2 laipsniais – beveik 5,5 karto.

Ilgesnės, intensyvesnės sausros

Tuo metu, kai vieni planetos regionai taps drėgnesni, kiti taps sausesni, o pasekmės bus tokios pat katastrofiškos. 2018 m. TKKK teigė, kad apribojus visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio, palyginti su 2 laipsniais, tikėtina, kad perpus mažiau žmonių susidurs su vandens trūkumu.

Savo paskutinėje ataskaitoje IPCC rašo, kad sausrų, kurios iki pramonės revoliucijos kartodavosi ne dažniau kaip kartą per dešimtmetį, tikimybė dabar išaugo 70 proc. Temperatūrai palikus 1,5 laipsnio, jos padažnės dvigubai, o 2 laipsniais – 2,4 karto.

„Carbon Brief“ duomenimis, vidutinė sausros trukmė visame pasaulyje pailgės dviem mėnesiais, jei klimatas sušils 1,5 laipsnio, keturiais mėnesiais, jam sušilus 2 laipsniais, ir net 10 mėnesių, temperatūrai palikus 3 laipsniais.

2019 metais Pasaulio maisto programa pranešė, kad 2,2 milijono žmonių Centrinės Amerikos „sausajame koridoriuje“ patyrė derliaus nuostolių dėl sausros ir penkerius metus iš eilės fiksuotų nepastovių orų. Šių metų vasarį šis skaičius išaugo iki beveik 8 mln., iš dalies dėl ekonominio pandemijos poveikio, sustiprinusio „kelerius metus stebėtų ekstremalių klimato reiškinių“ pasekmes, bet ir dėl uraganų Etos ir Jotos, praūžusių Centrinėje Amerikoje 2020 m. lapkritį.

Kiek pablogės situacija regione, priklausys nuo mūsų veiksmų, kovojant su klimato kaita. „Carbon Brief“ duomenimis, klimatui sušilus 1,5 laipsnio, vidutinė sausrų trukmė Centrinėje Amerikoje pailgės penkiais mėnesiais, temperatūrai palikus 2 laipsniais – aštuoniais mėnesiais, o 3 laipsniais – 19 mėnesių.

Maži skaičiai, didelė rizika

O kartu su sausromis ateina karščio bangos ir susidaro puikios sąlygos gaisrams, kurie pastaraisiais metais siautė visur – nuo Kalifornijos iki Pietų Europos, nuo Indonezijos iki Australijos. IPCC teigimu, apribojus atšilimą iki 1,5 laipsnio, palyginti su 2 laipsniais, žmonių, dažnai patiriančių ekstremalias karščio bangas, skaičius galėtų sumažėti maždaug 420 mln.

Jei šie skaičiai yra sunkiai protu suvokiami, tai suvokti, kiek žmonių aukų kainuoja toks palyginti nedidelis temperatūros kilimas, apskritai neįmanoma. Sugriauti gyvenimai, badas, benamystė ir skurdas reiškia neišmatuojamas kančias. Ir jie padidins arba paspartins politines įtampas, kurias mums šiandien dar sunku numatyti, ir sukels konfliktus, apie kuriuos kol kas galime tik spėlioti.

Tačiau jau šiandien tikrai žinome, kad kalbant apie klimato kaitą, maži skaičiai gali turėti didelės įtakos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt