Mokslas ir IT

2021.10.24 21:14

Laike įkalintas miškas jau 125 tūkst. metų veši už savo įprastos buveinės ribų

LRT.lt2021.10.24 21:14

125 tūkst. metų senumo mangrovių miškas, pasižymintis jūros vandenį mėgstančiomis buveinėmis, paslaptingai veši Jukatano pusiasalio gėlavandenės upės pakrantėse. Daugiau nei 200 kilometrų nuo Meksikos įlankos pakrantės nutolęs senovinis miškas kažkokiu būdu atsidūrė labai toli nuo namų, rašo „IFL Science“.

Mangrovės – druskai atsparūs medžiai, krūmai ir palmės, dažniausiai augantys tropinių ir subtropinių jūrų pakrantėse. Tačiau, kaip savo pranešime paaiškino naujo PNAS tyrimo bendraautorius Octavio Aburto-Oropeza, šis miškas „jau daugiau nei 100 tūkstančių metų yra įstrigęs laike“, todėl ir aptiktas tokioje neįprastoje vietoje.

Paskutinio tarpledynmečio, kai jūros lygis buvo 6–9 metrais aukštesnis nei dabar, metu žemyno gilumoje atsidūrusi senovinė pakrantės ekosistema šiuo metu tarpsta šalia San Pedro Martir upės, tekančios nuo Gvatemalos iki Meksikos. Miške mokslininkai aptiko kiek mažiau nei 100 rūšių, kurios dažniausiai renkasi sūresnę aplinką, tačiau prieš maždaug 125 tūkst. metų prisitaikė prie gėlo vandens ir liko pamėgtame miške, nepaisant nutolusio vandenyno. Tyrėjai spėja, kad jiems pavyko išgyventi dėl jūros vandenį pakeitusių kalkių – upė teka per kalkakmenį, todėl jos vandenyje gausu kalcio karbonato.

Pasitelkę genetinius, geologinius ir vegetacinius duomenis bei jūros lygio modeliavimą, mokslininkai pirmą kartą parodė „prarastą“ mišką, leisdami mums pamatyti, kaip pasaulis atrodė paskutinio tarpledynmečio metu – laikotarpiu, kai klimatas Žemėje sušilo ir ją dengęs ledas ištirpo. Planetai vėstant ir jūros lygiui krentant, mangrovių ekosistema tiesiogine to žodžio prasme neužleido savo pozicijų ir tapo šiltesnės, sūresnės praeities reliktu. Tyrimo išvadose pabrėžiamas klimato kaitos poveikis kadaise vandenyno pakrante buvusioms Meksikos įlankos žemumoms, kurios ledynmečiu greičiausiai buvo po vandeniu.

Tyrimo autoriai tikisi, kad jų darbas suteiks papildomų galimybių geriau suprasti klimato kaitos poveikį pakrančių ekosistemoms, jūros lygiui vėl kylant.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt