Mokslas ir IT

2021.10.16 11:29

Mėnulio akmenys – atsakymas klimato kaitai: manoma, kad iškasenos gali būti naudojamas kaip mažiau taršus iškastinis kuras

Indrė Urbaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.16 11:29

Grenlandijos kasybos bendrovė teigia, kad šalies pietvakariuose aptinkami, į mėnulio akmenis panašūs klodai gali padėti spręsti klimato kaitos problemas. Manoma, kad šios iškasenos gali būti panaudotos kaip pigus ir mažiau taršus iškastinis kuras, galintis pakeisti aliuminį.

Ledynų ir turkio spalvos fjordų apsupta Pietvakarių Grenlandija – kasybos bendrovių akiratyje. Čia aptinkamos, šviesios spalvos uolienos, specialistų teigimu, primena tuos, kuriuos „Apollo“ misija parsigabeno iš Mėnulio.

Žinios. ŽŪM siūlo kelius ūkininkų produkcijai lengviau pasiekti ugdymo įstaigas ar ligonines

„Ši uola, anortozitas, susiformavo gana dideliame gylyje. Iš esmės tai paprasta uola, tačiau jos chemija unikali. Ji atsirado pirmosiomis planetos formavimosi dienomis, magmos židinyje, laikomame ugnikalnių išsiveržimo pradžia. Tačiau būdama čia, ta medžiaga stabilizavosi ir virto kieta plutonine uola“, – sako geologas Anders Norby-Lie.

Geologams uolieną dar tik tyrinėjant, kasybos bendrovės bei investuotojai jau svarsto, kad radinį būtų galima parduoti kaip klimatą tausojantį aliuminio gavybos šaltini. Šuo metu jis išgaunamas iš boksito, o tai reikalauja itin daug energijos, labai kenkia gamtai.

Planas vietoj to naudoti anortozitą sutaptų su šių metų balandį išrinktos naujos Vyriausybės tikslais Grenlandiją paversti atsakinga gamtos saugotoja.

„Iki kasimo liko pora metų. Šiuo metu atliekame įtakos aplinkai, o taip pat ir įtakos bendruomenei, studijas. Jos bus užbaigtos kitų metų pradžioje ir atsižvelgdami į duomenis sudarysime poveikio naudos susitarimą ir tada jau galėsime gauti licenciją“, – teigia Grenlandijos kasybos įmonės vadovas C. Stoltenborg’as.

Mineralų turtinga sala jau kurį laiką yra tapusi perspektyvia vieta kalnakasiams, ieškantiems visko nuo vario ar titano iki platinos ir retųjų iškasenų.

Mineralų kasyba taip pat galėtų padėti Grenlandijai išplėsti savo nedidelę ekonomiką ir tapti labiau nepriklausomai. Nors Vyriausybė kasybos klausimais atsargi, uždraudė naftos ir dujų žvalgybą, tą patį nori padaryti ir dėl urano gavybos, visgi į mineralus žiūrima kaip į mažai veikiantį klimatą, tačiau pelningą šaltinį. Jau anksčiau valdžia kaip realiausią iškaseną įvardijo būtent šias, anortozito uolas.

„Ši vieta unikali ne tik pačioje Grenlandijoje, bet ir visame pasaulyje. Anortozito galima rasti daug kur – tiek čia, tiek Kanadoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje. Tačiau čia, Grenlandijoje, tie klodai gryni, nepaveikti nepageidaujamų elementų, tokių kaip šarmas. Jis toks grynas, kad jame yra tik kalcio, silicio ir aliuminio oksido“, – A. Norby-Lie.

Anortozitą jau naudoja NASA bei kitos pasaulio kosmoso agentūros. Iš vienos, nedidelės Grenlandijos kasyklos gauta medžiaga sutrinama į miltelius ir naudojama kelionėms į Mėnulį modeliuoti. Kadangi medžiaga panaši į Žemės palydove aptinkamas uolas, NASA išbando, kaip į Mėnulį siunčiama įranga atlaikys ten esančias dulkes – taip projektuojama galima kasyba ir statyba vieninteliame Žemės palydove.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt