Mokslas ir IT

2021.10.16 22:00

Kiek neatrastų būtybių gyvena jūros gelmėse?

LRT.lt2021.10.16 22:00

Aišku viena – mokslininkams dar ilgai nepritrūks naujų, giliavandenių rūšių, kurias jie vis atranda. Trejus pastaruosius metus Ramiajame vandenyne vykdyto tyrimo metu nuotoliniu būdu valdomos transporto priemonės nufotografavo beveik 350 tūkst. gyvūnų: žuvų, aštuonkojų, koralų, aktinijų, krevečių, kalmarų, kempinių, ksenofioforais vadinamų gyvų purvo kamuoliukų ir taip toliau, ir panašiai. Tik viena iš penkių užfiksuotų rūšių buvo žinoma. Ne visos nuotraukos buvo pakankamai aiškios, kad būtų galima atpažinti, kas jose pavaizduota, tačiau daugumoje jų buvo organizmai, kurių niekas anksčiau nebuvo matęs, rašo „Science Focus“.

Kai tik mokslininkai ima gilintis į vandenyno gelmes, praktiškai nekyla abejonių, kad bus rasta kažkas naujo ir netikėto. „Tai visada neįtikėtinas nuotykis“, – sako ką tik iš mėnesį trukusios ekspedicijos į Finikso salyną Ramiajame vandenyne grįžusi Bostono universiteto profesorė Randi Rotjan.

Schmidto vandenyno instituto laivu „RV Falkor“ plaukusių mokslininkų tikslas buvo povandeninių kalnų ekosistemų tyrimas. Su nuotoliniu būdu valdoma transporto priemone „SuBastian“ tyrėjai 21 kartą nėrė po vandeniu ir praleido ten 250 valandų, rinkdami mėginius ir aukšta raiška filmuodami koralus, kempines ir kitas mažai tyrinėtas gyvybės formas.

Standartiniai giliavandenių rūšių tyrimo metodai yra vizualinis atpažinimas ir pavyzdžių rinkimas išsamiai analizei. Aplinkos DNR (eDNR) – DNR turinčių ląstelių ir organizmų išskiriamų gleivių paieška dideliuose vandens mėginiuose – tampa greitesniu ir pigesniu būdu sužinoti, kurių rūšių galima rasti netoliese.

Pamažu kuriami giliavandenių rūšių genetinių sekų archyvai. Vieną dieną vien iš paliktų DNR pėdsakų turėtų būti įmanoma sužinoti, ar ką tik pro šalį nepraplaukė milžiniškas kalmaras, Arktinis ryklys ar bet kuris kitas paslaptingas vandenyno gelmių gyventojas.

Kai R. Rotjan vadovaujami mokslininkai baigs analizuoti savo radinius, jie neabejotinai papildys Pasaulinį giliavandenių rūšių registrą, kuriame 2021 m. viduryje buvo įrašytos 26 599 rūšys. „Tai ne tik katalogas, kuriame išvardinti gelmėse gyvenantys gyvūnai, ten paaiškinama, kodėl jie yra ten, su kuo jie sąveikauja ir kuo užsiima“, – sako R. Rotjan.

Vienas iš R. Rotjan tiriamos giliavandenės ekologijos aspektų yra koralų, galinčių gyventi tūkstančius metų, imuninė sistema. Mokslininkė nori suprasti, kaip jie išsigydo koralus ėdančių plėšrūnų paliktas žaizdas. Šis tyrimas galėtų suteikti naujų įžvalgų apie tai, kaip vieniems ankstyviausių daugialąsčių gyvūnų Žemėje išsivystė įgimtas imunitetas. Jis netgi galėtų būti pritaikytas medicinoje, nes mes su koralais turime bendrų protėvių.

Tokios ekspedicijos kaip R. Rotjan turi didžiulį potencialą sudominti visuomenę jūros gelmėse tarpstančia gyvybe. Giliai nardančius bangininius ryklius ir porelę nuostabiai gražių stiklinių aštuonkojų vaizduojanti filmuota medžiaga sulaukė audringos reakcijos internete. R. Rotjan šie žvilgsniai į giliavandenes ekosistemas tik dar kartą primena, kad kartu su mumis pasaulyje gyvena dar tiek daug neatrastų gyvybės formų. „Mes, kaip šios planetos valdytojai, iš tikrųjų privalome apsaugoti savo kaimynus“, – sako ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt