Mokslas ir IT

2021.10.19 20:55

Kas nutiktų, jei žlugtų socialiniai tinklai? Taip, kaip anksčiau, jau nebebūtų

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.10.19 20:55

Nemažai žmonių svajoja, kad išnyktų socialiniai tinklai, o kartu su jais ir kreivų veidrodžių karalystė, kurioje kartais nebegalime atskirti iliuzijų ir svajonių nuo tikrovės. Tačiau realybė tokia, kad, net žlugus dabartiniams socialinės medijos gigantams, greičiausiai atsirastų dar patrauklesnių ir inovatyvesnių platformų, pasaulis gražesnis netaptų, o mūsų gyvenimai bet kuriuo atveju jau niekada nebebus tokie privatūs, kokie buvo anksčiau.

Esame priklausomi nuo socialinių tinklų

Kaip LRT.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas dr. Ignas Kalpokas, neseniai įvykęs „Facebook“ ir jo produktų sutrikimas beveik 7 valandoms parodė, kad išties esame priklausomi nuo socialinių tinklų.

„Kiek šiuo metu atliekama mokslinių tyrimų, išvada panaši – mes vis labiau daromės priklausomi nuo socialinių medijų, panašiai kaip kai kurie asmenys yra priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir t. t.

Socialiniai tinklai veikia panašiais mechanizmais. Turinys, kuriuo dalijamės, yra pamėgstamas, juo pasidalijama, gaunama dėmesio. Tai stimuliuoja tų pačių malonumo hormonų išsiskyrimą, kaip ir, pavyzdžiui, nutinka išgėrus alkoholio ar pavartojus kokių kitų medžiagų. Atitinkamai mes esame net ne prisijaukinami, o pripratinami naudotis socialiniais tinklais ir tai tampa tam tikra priklausomybės forma“, – dėstė I. Kalpokas.

Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantės, socialiniais tinklais besidominčios kriminologės-komunikatorės Rimantės Gaičevskytės-Savickės, priklausomybė nuo socialinių tinklų – labai individualus dalykas. Tačiau jeigu kelios valandos, praleistos be galimybės pasitikrinti naujienų srautą ar žinutes, sukelia itin daug negatyvių emocijų, tai galėtų būti pirmas signalas susimąstyti.

Vienas socialines platformas pakeistų kitos

Socialiniai tinklai tapo vienu svarbiausių komunikacijos būdų, o kai kam – pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Tad kas nutiktų, jeigu staiga pasaulyje žlugtų socialiniai tinklai?

Pasak I. Kalpoko, galima teigti, kad šiuo metu apskritai esame pripratę prie greitos informacijos apykaitos, kurią suteikia socialiniai tinklai. Viskas, kas įvyksta tiek mums artimoje aplinkoje, tiek visame pasaulyje, akis ir ausis pasiekia labai greitai. Šis įprotis užima vis daugiau laiko šiandieninėje visuomenėje. Kita vertus, galbūt ir nebūtų taip blogai, kaip atrodo.

„Didžiąją dalį savo egzistencijos žmonija gyveno be socialinių tinklų ir per visą tą laiką nežlugo. Galima įsivaizduoti, kad jeigu šios platformos išnyktų, tai ypatingos tragedijos civilizacijai nebūtų. Vis dėlto aš manyčiau, kad per tuos 20 metų, kai socialiniai tinklai vis labiau tampa mūsų kasdienybės dalimi, mes esame taip prie jų pripratę, kad net jeigu dabartinės platformos dėl vienokių ar kitokių priežasčių žlugtų, mes tikrai atrastume jų pakaitalų ir tikrai neliktume be kokios nors dalijimosi, bendravimo formos. Pasikeistų priemonės, bet ne pats principas“, – tikino VDU docentas.

R. Gaičevskytė-Savickė paantrino, jog, žlugus visiems socialiniams tinklams, juos greičiausiai pakeistų kiti, naujesni ir dar labiau įtraukiantys. Tačiau nebūtinai.

„Jeigu darome prielaidą, kad ta niša lieka neužpildyta, turbūt dažniau į rankas paimtume laikraštį, knygą ar skaityklę. Dažniau paskambintume, parašytume ar susitiktume su mylimais žmonėmis. Tikėtina, ilgainiui imtume mažiau domėtis kitų gyvenimais, atrastume, kaip prasmingai panaudoti atsiradusį laisvą laiką.

Pati priklausau tai kartai, kuri puikiai prisimena gyvenimą be socialinių tinklų, tad bent jau man toks scenarijus neatrodo kaip pasmerkimas nežiniai ir egzistenciniam nuoboduliui“, – tikino kriminologė.

Gyvename amžinai skubėdami

Pasak jos, socialiniai tinklai prisidėjo prie pagreitėjusio gyvenimo tempo: akimirksniu sužinome naujausias žinias, keičiamės informacija, greitai paliūdime ar pasidžiaugiame, nuspaudę situacijai priderančią emociją.

„Tas virtualaus gyvenimo greitis skverbiasi ir į fizinę kasdienybę: erzina, kai raudonas šviesoforo signalas dega per ilgai, įsigyta prekė atvyksta per kelias dienas, o ne valandas, geidžiamo svorio, net ir laikantis griežtos dietos, svarstyklės neparodo per kelias dienas. Gyvename tarsi amžinai skubėdami.

Sparti informacijos sklaida, manau, yra vienas didžiausių privalumų, tačiau šia privilegija gali pasinaudoti ne tik kilnių tikslų siekiantys žmonės, tad kad ir kaip būtų patogu turėti galimybę rinktis iš gausių informacijos šaltinių, būtina išlaikyti kritišką žvilgsnį“, – savo įžvalgomis pasidalijo R. Gaičevskytė-Savickė.

Pasaulis be socialinių tinklų nebūtų gražesnis

Nustojus veikti „Facebookui“ ir kitiems jo tinklams, ne vienas internautas tikino, kad pasaulis būtų daug gražesnė vieta, jeigu šios platformos nebeegzistuotų. Vis dėlto I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad nors socialinės medijos pastaruosius penkerius metus susilaukia itin daug kritikos dėl politinės poliarizacijos, neapykantos kalbos, trolinimo, jaunų žmonių žalojimo ir t. t., vargu, ar galima teigti, kad būtent socialiniai tinklai ir sukelia šias problemas.

„Socialiniai tinklai yra priemonė. Tai, kaip mes elgiamės juose vieni su kitais arba kaip mes matome save ir kitus socialiniuose tinkluose, jau yra mūsų, kaip vartotojų, reikalas. Lygiai taip pat kalbant apie bet kokį kitą daiktą. Virtuvinis peilis gali būti naudojamas maistui gaminti, bet gali būti naudojamas ir žmogui nužudyti. Tai priklauso nuo to, kaip kas naudoja šį įrankį.

Pasaulis be socialinių tinklų nebūtų gražesnis, kol mes patys nepasidarytume gražesni ir mielesni vieni kitiems“, – LRT.lt sakė ekspertas.

R. Gaičevskytė-Savickė įvardijo, kad, viena vertus, socialiniai tinklai įgalina: tai paprastos, patogios ir praktiškai nieko nekainuojančios platformos nuomonei išreikšti, socialinėms problemoms kelti, pokyčiams inicijuoti, socialiniai tinklai taip pat leidžia palaikyti kontaktą su toli gyvenančiais draugais ar artimaisiais, burtis į bendraminčių grupes.

Kita vertus, socialiniai tinklai mažina produktyvumą, suryja nemažai laiko ir, kaip rodo daugelis tyrimų, daro mus mažiau laimingus.

„Kuo daugiau save lyginame su kitais, tuo prasčiau vertiname savo gyvenimą ir pasiekimus. Viena iš priežasčių galėtų būti nesąmoningai ignoruojamas faktas, kad socialinių tinklų realybė dažnai yra gerokai pagražinta, tokia, kokią mums ją perteikia žinutės skleidėjas. Už laimingų nuotraukų ir plačių šypsenų gali slypėti tik siekiamybė, ne tokio gyvenimo kasdienybė.

Dar vienas iš galimų privalumų (be socialinių tinklų), kurį regiu kaip kriminologė, – mūsų asmeninis gyvenimas turėtų daugiau privatumo. Kuo daugiau asmeninės informacijos yra lengvai prieinama socialiniuose tinkluose, tuo daugiau randasi grėsmių, pavyzdžiui, tapti persekiojimo ar kito nusikaltimo auka“, – LRT.lt teigė R. Gaičevskytė-Savickė.

Vis dėlto I. Kalpokas nelinkęs sutikti su tuo, kad, žlugus socialiniams tinklams, gyvenimas taptų privatesnis. Anot jo, vieni kitiems greičiausiai taptume šiek tiek mažiau pažįstami, ne tiek daug žinotume apie tai, kas ką valgo pusryčiams ir su kuo vedžioja augintinius, tačiau tai tik labai maža dalis privatumo šiandieniame skaitmeniniame pasaulyje. O čia viskas, ką mes darome, kur lankomės, ką skaitome ir ko ieškome, verčiama duomenimis ir naudojama įvairiais tikslais – nuo reklamų rodymo iki potencialiai politinių manipuliacijų.

„Šiuo atveju, žiūrint į platesnį paveikslą, mes, ko gero, netaptume privatesni. Savo draugams esame šiek tiek mažiau pažįstami, bet tai labai maža dalis to privatumo, kurį kasdien prarandame. Žiūrint, kaip vystosi dirbtinio intelekto technologijos, kurios yra beprotiškai intensyvios duomenų atžvilgiu, mūsų pažinumas ir gebėjimas atskleisti mums patiems nežinomas savybes, jis tik motyvuoja dar naujesnes formas, kaip tuos mūsų duomenis pasiimti, pritaikyti. Tai tikrai veda prie dar didesnio privatumo praradimo“, – aiškino pašnekovas.

Socialinių medijų vartojimas auga nepaisant skandalų

Socialinių medijų įtaka žmonėms tokia didelė, kad praktiškai jokie skandalai neatbaido nuo jų naudojimo. Vienas paskutiniųjų įvykių – buvusios „Facebooko“ darbuotojos Frances Haugen liudijimas JAV senate, kai ji teigė mananti, kad „Facebooko“ produktai žaloja vaikus ir silpnina demokratiją. Buvusi darbuotoja paragino Senatą imtis veiksmų prieš „Facebooko“ monopolį.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, kai buvę socialinio tinklo darbuotojai atsisuka prieš „Facebooką“ ir rėžia jam nepalankią, kartais netgi šokiruojančią tiesą. Tačia, nepaisant to, šio tinklo naudojimas nė kiek nemažėja, netgi priešingai – nuolat didėja.

„Yra tam tikra dalis vartotojų, kurie pakeičia savo įpročius, bet tas pakeitimas labiau susijęs su perėjimu iš vieno socialinio tinklo į kitą ir skiriamo laiko proporcijų perskirstymu. Reikėtų pripažinti, kad šiandien, jeigu tu nesi jokiame socialiniame tinkle, socialine prasme tavęs tarsi ir nėra, nes negali normaliai dalyvauti kokiame nors socialiniame gyvenime.

Bet apskritai, žiūrint iš tos kelių dešimtmečių perspektyvos, tai mes pastebime bendros socialinių tinklų auditorijos augimą. Vyksta tik tam tikras jų persiskirstymas tarpusavyje. Kuo daugiau žmonių įgyja prieigą prie interneto, tuo labiau auga ir socialinių tinklų vartojimas. Tai vyksta visose amžiaus grupėse. Aš nemanau, kad tie skandalai kaip nors reikšmingai paveiktų bendrą vartojimą, nes iki šiol nė vienas dar nepaveikė“, – tvirtino I. Kalpokas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt