Mokslas ir IT

2021.10.13 09:46

„Mokslo sriuba“: ką bendro turi ugnikalniai ir Gedimino paminklas?

LRT.lt2021.10.13 09:46

Ar kada pagalvojote, kad lavos karštis gali siekti net 1200 laipsnių pagal Celsijų? Išsiveržusi bazaltinė lava gali judėti keliasdešimt kilometrų per valandą greičiu ir aplinkui sukurti tikrą pragarą. Įdomu tai, kad šiuo metu regimi besiveržiančių ugnikalnių vaizdai gali iliustruoti Žemę jos susikūrimo pradžioje.

„Prieš 4,4 mlrd. metų, kai mūsų planeta buvo dar labiau įkaitusi, vulkaninis aktyvumas buvo didžiulis, ir mes galime įsivaizduoti, kokiu būdu nuo plokščiakalnių tekėjo panašios ugnies upės ir pripildydavo žemumas lavos ežerais ar netgi vandenynais“, – sako VU geologas prof. Andrejus Spiridonovas.

Mūsų planeta iki šiandienos išlaikė pradinį savo karštį gelmėse, tačiau jį lemia ne tik kūrimosi metu vykę reiškiniai, bet ir radioaktyvumas. „Didžiąją dalį šilumos, einančios iš Žemės gelmių, išskiria būtent uranas, toris ir kalis. Didžiausios jų koncentracijos yra magminėse uolienose, ypač tokiose, kur sudaro Žemės plutą“, – pasakoja A. Spiridonovas.

Tai, pavyzdžiui, tas pats granitas, iš kurio pagamintas ir Gedimino paminklo postamentas Vilniaus Katedros aikštėje. Jo radioaktyvumą nesunku pamatuoti, turint specialų prietaisą: „Visame šiame paminkle turėtų būti daugiau nei kilogramas torio ir radioaktyvumas čia yra apie 10 kartų didesnis nei foninis“, – sako A. Spiridonovas. Kyla klausimas, ar saugu leisti laiką prie tokių paminklų?

Daugiau apie Žemės gelmių karštį ir radioaktyvumą kasdienėje aplinkoje – laidos „Mokslo sriuba“ įraše:

Mokslo sriuba. Žemės gelmių karštis, knygos, jų gyventojai bei rašysenos ekspertų kasdienybė
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt