Mokslas ir IT

2021.10.15 05:30

Gilyn į sapnų pasaulį: lietuvių mokslininkas paaiškino, kodėl sapnuojame ir ką tai gali reikšti

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.10.15 05:30

Sapnai yra tarsi dar vienas individualus pasaulis mūsų galvoje, į kurį nusikeliame kiekvieną naktį. Pasirodo, net ir tie, kurie tvirtina priešingai, vis tiek dažniausiai sapnuoja, tik to neprisimena. Esminis klausimas – kodėl mums to reikia? Ką reiškia sapnai ir kaip juos galima interpretuoti? Apie tai LRT.lt papasakojo sapnų tyrinėtojas, mokslininkas Tadas Stumbrys.

– Kas yra sapnai? Kaip jūs juos apibūdintumėte?

– Jeigu taip labai paprastai pažiūrėtume iš mokslinės pusės, tai sapnai yra bet kokios subjektyvios patirtys miego metu.

– Iš ko jie kyla? Sakoma, kad taip atmintis persitvarko, smegenys išrūšiuoja prisiminimus ir sudėlioja juos į lentynėles. Ar tai ir yra sapnai? Mūsų prisiminimų fragmentai?

– Dalis tiesos čia yra, bet mes neturime vienareikšmiško atsakymo, kodėl sapnuojame. Yra skirtingų teorijų, kurios tai aiškina, jos labai įvairios. Pavyzdžiui, viena teorija sako, kad sapnai apskritai yra atsitiktinis smegenų aktyvumas, sugeneruojantis tam tikrus vaizdinius, mintis, iš to išeina toks visiškai atsitiktinis siužetas, todėl sapnai būna gana keisti. Bet čia tik vienas požiūris.

Mano supratimu, kuris, reikėtų pabrėžti, yra tik vienas iš požiūrių, yra tai, kad kai mes būdraujame, galvoje visą laiką vyksta tam tikras sąmonės srautas: minčių, emocijų, pojūčių, ateinančių per mūsų jutiminius organus. Šiam srautui įtaką daro tai, kas mums svarbu, tam tikri mūsų rūpesčiai, klausimai ir t. t. Kai nueiname miegoti, atsijungiame nuo išorinio pasaulio, per mūsų pojūčius informacijos apie jį į smegenis patenka labai nedaug. Tas pats sąmonės srautas, sukeltas mūsų rūpesčių ir kitų klausimų, tęsiasi, kadangi nėra iš išorės ateinančios informacijos, aktyvuojami vidiniai mūsų prisiminimai ir pagal tai modeliuojami įvairūs scenarijai, išbandomos įvairios galimybės. Tokiu būdu mes tarsi kūrybiškai mokomės.

Kadangi smegenų aktyvumas miego metu yra šiek tiek kitoks, dėl to ir asociacijos tampa daug platesnės, prisiminimai kūrybiškai sujungiami ir iš to išeina visai kitokia patirtis, iš jos mes galime gauti įvairių įžvalgų, galime išbandyti tam tikrus scenarijus ir pan. Tai toks būtų mano požiūris, kodėl sapnuojame.

Ką jūs paminėjote, taip pat svarbu, nes yra labai daug duomenų, rodančių, kad miegas – labai svarbus atminčiai konsoliduoti, visiems atsiminimams perkelti iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę. Tam tikri duomenys rodo, kad kai kurie konsoliduojami prisiminimai atsispindi ir mūsų sapnų turinyje. Bet tai yra labai nedidelė dalis, tai aš žiūrėčiau plačiau – kad tai yra erdvė, kurioje išbandomi įvairiausi scenarijai, ir tokiu būdu mes mokomės bei galime augti. Ne tik pakartojama tai, ką išmokome, bet ir kūrybiškai išbandomi nauji variantai.

– Manau, daugeliui žmonių rūpi, ar sapnai turi kokią nors reikšmę ir kaip ją interpretuoti. Pavyzdžiui, jeigu sapnuoju, kad man krenta dantys, ryte atsikėlusi internete randu paaiškinimą, kad toks sapnas reiškia, jog nutiks kokia nors nelaimė ir pan. Tai sapnus reikėtų interpretuoti kaip pasiruošimo kam nors scenarijus ar galbūt jie turi kokią nors dar gilesnę prasmę?

– Yra gilesnė prasmė, bet apie ją galima kalbėti tokiais keliais sluoksniais. Vienas sluoksnis, apie kurį kalbėjo Carlas Gustavas Jungas, tai tam tikros giluminės mūsų psichinės struktūros – archetipai, jie yra paveldimi iš kartos į kartą ir su tam tikrais dalykais mes gimstame. Tai yra kaip indai. Visi mes juos turime tokius pačius, bet jie gali būti skirtingai užpildomi, skiriasi jų turinys. Ir pats C. Jungas pastebėjo, dirbdamas su pacientais, turėjusiais psichikos sutrikimų, kad jų sapnuose atsispindėdavo įvairių kultūrų mitologijos elementai, o tie žmonės galbūt apie tai nieko nebuvo girdėję. Tai toks gilesnis sluoksnis, kurį mes atsinešame ir užpildome.

Kitas dalykas yra mūsų kultūrinis kontekstas, nes mes vis tiek užaugame tam tikroje kultūroje, ji taip pat turi įtakos tam, kaip mes suprantame skirtingus dalykus. Paimkime karvę. Indijoje tai yra šventas gyvūnas, o Ispanijoje vyksta koridos, tai šių šalių žmonių galvose susikūręs visai kitoks asociacijų laukas. Tai mes antrą sluoksnį pasiimame iš tos kultūros, kurioje gyvename.

Trečias sluoksnis yra mūsų asmeninės patirtys. Jos yra visas tų indų turinys. Be abejo, šis trečiasis sluoksnis, asmeninis reikšmių laukas, labiausiai atsispindi sapnuose. Įsivaizduokime du žmones – vienas nuo vaikystės augo su šunimis, jie yra jo geriausi draugai, pamatęs šunį jis puola prie jo ir pradeda žaisti, o kitą ankstyvoje vaikystėje šuo buvo išgąsdinęs ir įkandęs, dabar tas žmogus šunų bijo. Sapnuojant tam tikras kolektyvinis kultūrinis sluoksnis, sakantis, kad šuo geriausias žmogaus draugas, atsispindi, bet vis tiek ryškiausias bus asmeninis santykis. Vieno žmogaus emocijos bus labai pozityvios, o kitam tai bus kaip baimės simbolis.

Bandant suprasti sapnus, pirmiausia reikėtų žiūrėti į savo asmeninį lauką, kokios man kyla prasmės iš kiekvieno simbolio. Galima žiūrėti, kaip kultūroje suprantamas tas simbolis, o tada pažvelgti į gilesnį archetipinį lygmenį, kaip per visą istoriją skirtingose kultūrose šunys buvo suprantami. Bet paprasčiausia pradėti nuo savo asmeninių patirčių ir kaip jos susijusios su sapne vykstančiais įvykiais.

– Ar visi padarai, turintys smegenis, sapnuoja? Dar yra žmonių, sakančių, kad nesapnuoja niekada. Tai kaip vis dėlto yra?

– Pradėkime nuo padarų su smegenimis. Tai toks fundamentalus klausimas, nes sapnas yra subjektyvi patirtis. Nėra kito būdo sužinoti, ar kas nors sapnuoja, kaip tik jį pažadinti ir paklausti. Bėda ta, kad gyvūnai nelabai gali mums papasakoti, ką jie sapnavo, todėl mes iš principo negalime žinoti, ar jie sapnuoja, ar ne. Tačiau kai kurie žmonės sakys, kad turi šuniuką, kuris per miegus pradeda kojom tabaluoti, tarsi kažkur bėgtų.

Žmonės sapnuoja REM (angl. rapid eye movement), greitų akių judesių miego fazės metu. Vienas iš šio miego fenomenų yra raumenų atonija – dauguma mūsų raumenų miegant yra „išjungti“. Neuromokslininkas Michelis Jouvet pabandė katei nukirpti nervus, kurie sukelia tą raumenų paralyžių, ir pažiūrėti, kas bus, kai katė pereis į REM miegą. Tada katė, kai perėjo į REM būseną, pradėjo vaikščioti, ieškoti maisto, žaisti. Elgtis taip, kaip katės įprastai elgiasi pabudusios. Tai galima daryti prielaidą, kad katė sapnuoja. Bet iš kitos pusės, kadangi sapnai yra subjektyvi patirtis, mes negalime žinoti, ar katė ją patiria. Galbūt tai, ką ji daro, tėra tiesiog motorinės komandos.

Visi žinduoliai, taip pat ir paukščiai, patiria REM miego stadiją. Jie galbūt ir gali sapnuoti, tik mes nežinome. Apie kitų, paprastesnių gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, roplių, vėžiagyvių, vabzdžių, sapnus kalbėti sudėtinga, nes jie neturi išreikšto REM miego.

Kalbant apie žmones, tai iš tiesų yra tokių, kurie teigia, kad visai nesapnuoja. Bet jeigu žmones miego laboratorijoje pažadintume iš REM miego, 90 proc. jų pasakys, ką sapnavo. Netgi ir tie, kurie sako, kad visai nesapnuoja. Žinoma, to patikrinti 100 proc. neįmanoma, bet manoma, kad mes visi sapnuojame, jeigu nėra smegenų pažeidimų. Tik nevienodai sapnus prisimename. Yra tokių, kurie sapnuoja kiekvieną naktį, bet yra tokių, kurie visai neprisimena.

– Galbūt žinote, nuo ko priklauso, ar prisimename savo sapnus, ar jų neprisimename? Būna ir taip, kad vienus labai ryškiai atsimename, o kitus miglotai.

– Yra daug skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, moterys geriau prisimena sapnus negu vyrai. Kitas dalykas, sapnų prisiminimas labai susijęs su mūsų miego kokybe. Sapnuojame, kai patiriame REM miegą, tai maždaug pusantros valandos intervalais. Bet yra žmonių, kurie, užmigę vakare, tik ryte pabunda ir visą naktį kietai išmiega. Tada tikėtina, kad jie gali prisiminti tik tą paskutinį sapną, iš kurio pabudo. Bet vėlgi, jeigu žadintuvas pažadina ne iš REM miego, tas žmogus gali visiškai sapnų neprisiminti. O štai žmonės, kurie miega labai fragmentiškai, naktį dažnai pabunda, gali prisiminti daugiau sapnų. Po kiekvienos REM miego stadijos mes trumpam pabundame, tik dažniausiai tai būna toks laiko tarpas, kad net nesuprantame, jog atsibudome.

Taip pat yra tyrimų, rodančių, kad tam tikros smegenų žievės sritys yra susijusios su sapnų prisiminimu, ir tų žmonių, kurie geriau prisimena sapnus, tos sritys yra aktyvesnės net būdravimo metu. Taigi, yra didelė įvairių veiksnių paletė.

– O tiesa, kad patys ilgiausi sapnai trunka vos keliasdešimt sekundžių? T. y. nesvarbu, koks ilgas atrodo sapnas, iš tikrųjų jis trunka labai trumpai.

– Iš tiesų šis teiginys yra prancūzų 19 a. filosofo Alfredo Maury, jis vieną kartą sapnavo ilgą sapną, kurio pabaigoje jam giljotina nukirto galvą. Kaip tik tuo metu, kai jis pabudo nuo to galvos nukirtimo, pamatė, kad jo lovos dalis nukrito ir trinktelėjo per kaklą. Tada jis iškėlė tokią idėją, kad galbūt sapnai sugeneruojami tą akimirką, kai mes pabundame, ir netrunka ilgesnį laiko tarpą.

Bet šiuolaikinis mokslas labai aiškiai rodo, kad sapno trukmė yra susijusi su REM miego trukme. Klasikinių eksperimentų metu žmones žadindavo po 5 ir po 15 minučių miego ir tada klausdavo, kiek laiko truko sapnas. Iš tikrųjų, žmonės daugiau nei 80 proc. tikslumu galėdavo pasakyti, ar tai buvo 5, ar 15 minučių.

Kai žmonės tampa sąmoningi sapne, gali akių judesiais duoti signalą iš sapno. Buvo ir mano su kolegomis atliktas tyrimas, kurio metu mes žiūrėjome, ar laiko tėkmė sapne atitinka įprastinę laiko tėkmę realybėje. Tai iš tiesų jos pakankamai sutampa. REM miegas gali trukti nuo kelių minučių nakties pradžioje iki pusvalandžio ar valandos nakties pabaigoje. Žinoma, tie sapnai yra gana fragmentiški ir kartais mums gali atrodyti, kad tai atskiri sapnai, bet iš tiesų tai tas pats sapnas, tik su tam tikru perėjimu.

– Kodėl kai kurie sapnai kartojasi? Yra žmonių, sakančių, kad jie ištisus dešimtmečius sapnuoja tą patį sapną.

– Dažniausiai pasikartojantys sapnai yra nemalonūs, tik apie 10 proc. yra malonūs. Kai kurie gali būti pasikartojantys košmarai, pavyzdžiui, kai žmogus yra patyręs kokią nors traumą ir jam gali netgi dešimtmečius kartotis sapnai su tam tikromis tos traumos variacijomis. Tai yra viena iš potrauminio streso sindromo pasekmių.

Kitas dalykas, tai gali būti nebūtinai košmarai, bet apskritai nemalonūs pasikartojantys sapnai. Tyrimai atskleidė, jog tie nemalonūs, pasikartojantys sapnai ištinka tada, kai tenka išgyventi įtemptą, streso kupiną laikotarpį. O kai situacija pagerėja, pasitaiso emocinė būklė, tokie sapnai dingsta.

Viena iš tokių interpretacijų, kaip ir anksčiau kalbėjome, yra, kad sapnai bando kažkokiu būdu spręsti mūsų kasdienes problemas. Sakykime, jei su kuo nors susiduriame ir sapnuose tos situacijos negalime išspręsti, ir pabudę negalime to padaryti, tuomet tie sapnai vis kartojasi ir bando ją modeliuoti, išnarplioti. O kai mes situaciją išsprendžiame, tokie sapnai irgi dingsta. Tai gali būti susiję su nebaigtomis, neišspręstomis problemomis.

– Galbūt galite trumpai paaiškinti, kas yra sąmoningas sapnavimas?

– Tai yra toks sapnavimas, kai žmogus sapnuodamas suvokia, kad jis sapnuoja. Tuomet jis sapne gali daryti įvairius dalykus, tyrinėti sapno pasaulį, skraidyti ir pan.

– Ar žmonės gali natūraliai mokėti sąmoningai sapnuoti?

– Yra žmonių, kuriems tai pavyksta visiškai natūraliai, yra tokių, kuriems reikia tai įvaldyti. Mes ir atlikdami tyrimus pastebėjome, kad natūraliai tai dažniausiai pavyksta tiems žmonėms, kurie vaikystėje ir paauglystėje dažnai sapnuodavo pasikartojančius košmarus. Jie išsiugdo gebėjimą sąmoningai sapnuoti – tam tikrą įveikos strategiją tvarkytis su tais košmarais. Yra žmonių, kas naktį sapnuojančių net ir po 5 sąmoningus sapnus.

– Kokia yra to sąmoningo sapnavimo prasmė? Girdėjau, kad tai padeda daugiau suprasti apie save. Ką apie save galiu sužinoti sąmoningai sapnuodama?

– Sapno erdvė yra pats tikriausias mūsų vidinio pasaulio atspindys. Netgi tyrinėdami sapno aplinką galime labai daug apie save sužinoti. Ar ten viskas gražu, saulutė šviečia, paukščiukai čiulba, o gal kaip tik viskas niūru, vėtros, griaustiniai ir pan. Vienas iš įdomių dalykų, ką daro sąmoningi sapnuotojai, tai pasikalba su kitais sapno personažais, kas irgi duoda labai daug įžvalgų. Galima taip galvoti, kad tie kiti sapnų personažai yra mūsų asmenybės dalys. Sapne galima atkreipti dėmesį į tai, kokie dalykai kokias emocijas kelia, galbūt koks nors rūsys kelia baimę, tuomet vertinga pabandyti ten nueiti, nes sapnas vis tiek yra saugi erdvė, man ten nieko neatsitiks. Kad ir užpultų monstras, nukąstų koją, pabusiu vis tiek sveikas.

Taigi, tai įdomi erdvė save pažinti ir tyrinėti, kitas dalykas, yra daugybė kitų galimų pritaikymo variantų. Sąmoningus sapnuotojus bent jau pačioje pradžioje dažniausiai pribloškia tai, kad sapne visi pojūčiai veikia taip pat, kaip ir realybėje. Viskas atrodo taip pat tikra. Dėl to aš sapne galiu išbandyti dalykus, kurių įprastame gyvenime nepatirsiu, pavyzdžiui, galėsiu paskraidyti. Tai labai įdomi patirtis, kurios įprastai mes negalime išbandyti.

Iš kitos pusės, yra ir prasmingesnių išnaudojimo būdų. Pavyzdžiui, mano disertacija buvo apie sąmoningo sapnavimo pritaikymą sporte. Kaip rodo tyrimai, jeigu mes sapne atliekame fizinį-motorinį veiksmą, tai ir mūsų smegenys tai apdoroja lygiai taip pat, lyg mes tą veiksmą atliktume realybėje. Visi raumenų impulsai veikia identiškai. Treniravimasis sapne ir realiame pasaulyje pagerina atlikimą, nes fiziologiškai vyksta labai panašūs procesai.

Sapnas yra labai kūrybiška erdvė. Joje mūsų mąstymas veikia šiek tiek kitaip, čia mes galime sugeneruoti labai įdomių idėjų.

– Ar sąmoningo sapnavimo metu galima kontroliuoti visą sapną, ar tik modeliuoti savo veiksmus toje aplinkoje, kurioje atsiduri?

– Iš tikrųjų, žmonės dažnai supranta taip, kad sąmoningas sapnavimas yra visiškas sapno kontroliavimas. Taip nėra. Vienas iš sapno aspektų yra tai, kad kiekvienas turime savo avatarą, personažą, kuriuo esame. Jį gana nesunku valdyti, nors, pavyzdžiui, neįprastesnės veiklos, kaip skraidymas, gali ne visiems pavykti. Bet paveikti sapno turinį, pavyzdžiui, dabar aš esu namie, bet noriu atsidurti prie jūros, jau sudėtingiau, kai kuriems žmonėms lengviau pavyksta, kitiems tai sunkiau įgyvendinama.

Iš tikrųjų, mes sapno niekada nekontroliuojame. Mes galime jį tik paveikti. Kai kurie sąmoningai sapnuojantys žmonės puikiai geba jį valdyti, tačiau sapne vis tiek vyksta tam tikri dalykai, nepriklausomai, ar jie to nori, ar ne. Iš kitos pusės, man atrodo, kad čia yra kaip tik smagi dalis, nes išlieka netikėtumo veiksnys. Jeigu mes viską galėtume valdyti, viskas būtų taip, kaip norime, turbūt sąmoningas sapnavimas nebūtų toks įdomus.

– Kaip išmokti sąmoningo sapnavimo? Per kiek laiko galima tai padaryti?

– Tai yra labai individualus gebėjimas, vieni žmonės tai daro natūraliai, kitiems gali prireikti ir kelių dienų, mėnesių ar dar ilgiau. Vienas dalykas, nuo kurio tikrai patarčiau pradėti, tai sapnų dienoraščio rašymas, nes tai padeda geriau prisiminti sapnus, o viena svarbiausių sąmoningo sapnavimo dalių yra sapnų prisiminimas. Jeigu pabundame ir tik kokį vieną mažą fragmentą prisimename, vis tiek verta jį užsirašyti. Pats dienoraščio rašymas yra labai praturtinantis dalykas, galima nemažai apie save sužinoti, jis padeda pažinti savo sapnų pasaulį.

Sapnuose dažnai pasikartoja tam tikros vietos, pavyzdžiui, mokykla, vaikystės namai, bet juose mes dažniausiai nekritiškai žiūrime į tai, kas su mumis vyksta. Tai gali padėti pastebėti mums pasikartojančius keistesnius dalykus, kurie gali duoti įžvalgą, kad sapnuojame. Dažniausiai tie žmonės, kurie suvokia, kad tai yra sapnas, pastebi kokį nors keistą dalyką. Pavyzdžiui, aš esu vaikystės namuose, nors ten jau 20 metų nebegyvenu. Taip būti negali, vadinasi, aš sapnuoju. Arba dar koks nors keistesnis dalykas pasirodo, pavyzdžiui, skraidantis dramblys. Dėl to sapnų dienoraštis yra svarbus ir vertingas pradinis žingsnis.

Kitas dalykas, galima ugdyti tokį reflektyvų kritinį mąstymą dieną. 5 ar 10 kartų galima užsistatyti priminimus ir vis paklausti savęs: „Ar aš dabar nesapnuoju?“. Tuomet pabandyti kritiškai peržiūrėti aplinką, ar nėra joje kokių nors keistų dalykų, ar prisimenu, kaip joje atsidūriau, nes sapnuose dažniausiai kur nors atsiduriame be jokios priešistorės. Išugdžius tokį įprotį jis vėliau persikels ir į sapnus. Tuomet galvosime: „Kaip aš dabar atsiradau prie jūros? Aš juk ką tik nuėjau miegoti. Vadinasi, tai sapnas.“

– Kaip jūs pats susidomėjote sapnais?

– Man visą laiką buvo įdomūs sąmonės ir pasąmonės klausimai. Bet lemiamas lūžis įvyko per magistrantūros studijas. Buvo toks laikotarpis, kai reikėjo pasirinkti magistro tyrimo temą, kaip tik tuo metu aš atsitiktinai kažką perskaičiau apie sąmoningus sapnus, iki tol nebuvau patyręs jų, galbūt paauglystėje buvo kokių nors užuomazgų, bet tai nebuvo visiškai sąmoningi sapnai. Man tai pasirodė labai įdomu, nusprendžiau pabandyti ir netikėtai pavyko iš pirmo karto.

Mane labiausiai papirko sapno realumas, iki tol atrodė, kad sapnai yra kažkokios neryškios, butaforinės patirtys. Kai pirmą kartą susivokiau, kad esu sapne, pabandžiau patyrinėti savo pojūčius, pavyzdžiui, stalą pačiupinėti, jis pasirodė esantis tvirtas, medinis ir visiškai toks pat, kaip realybėje. Pabandžiau ir kitus pojūčius, maisto paragauti, ir skonis buvo realus. Sapnų realumas mane labai įtraukė, nuo to ir prasidėjo mano tyrimai ir iki šiol sąmoningi sapnai yra pagrindinė mano tyrimų sritis.

– Ką norėtumėte sužinoti apie sapnus? Koks klausimas labiausiai neduoda ramybės?

– Turbūt pats fundamentaliausias klausimas – kodėl mes sapnuojame? Žinoma, aš dėliojuosi mintis ir bandau vystyti savo sapnų teoriją, bet tai yra užtrunkantis procesas. Vis dėlto, kai pagalvoji, sapnai yra labai keistas dalykas. Kodėl, kai nueiname miegoti, įsijungia labai tikroviška realybės simuliacija ir joje mes patiriame įvairiausių potyrių?

Ir kažkodėl mes didžiosios dalies sapnų įvykių neprisimename. Galbūt kažkada evoliuciškai buvo nenaudinga prisiminti, maišytis, kur yra sapnas, kur yra realybė. Bet įdomu, kad kai mes pradedame sąmoningai sapnuoti, įsijungia evoliuciškai pačios naujausios smegenų sritys. Galima galvoti, kad galbūt sąmoningas sapnavimas yra evoliucinė naujovė ir galbūt kada nors tai taps įprasta ir natūralu, kaip anksčiau buvo naudinga sapnų neprisiminti, o dabar mūsų sąmonei sapnai tampa vis vertingesnėmis patirtimis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt