Mokslas ir IT

2021.10.07 20:21

LRT FAKTAI. Sąmokslo teorijų kūrėjai nusitaikė į socialinį tinklą „Facebook“: kas atsitiko?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.10.07 20:21

Šią savaitę sutrikus socialinio tinklo „Facebook“ veiklai, incidentas netruko apaugti gandais ir melagienomis.

Pasirodė informacija, kad sutrikimas susijęs su neva nutekėjusiais 1,5 mlrd. vartotojų duomenų, kad socialinis tinklas dingo visiems laikams, nemažai šių teorijų Lietuvoje skleidė pandemijos valdymo priemonių, vakcinų priešininkai. LRT.lt apžvelgia, kas buvo tiesa, o kas – tik panikos kėlimas.

Ilgiausias sutrikimas

Socialinis tinklas „Facebook“, jo susirašinėjimo programėlė, o taip pat ir nuotraukų dalijimosi socialinis tinklas „Instagram“ bei susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“ patyrė ilgiausią istorijoje sutrikimą nuo 2008-ųjų, jis truko 7 valandas. Tai neeilinis įvykis – kompanija prarado potencialių reklamos pinigų, skaičiuojama, kad incidento žala pasaulio ekonomikai – milijardas dolerių, nukrito akcijų kaina.

Kaip aiškino kompanija „Facebook“, sutrikimas įvyko dėl inžinerinių priežasčių.

„Konfigūraciniai pakeitimai magistraliniame maršrutizatoriuje, kuris valdo tinklo srautą tarp duomenų centrų, sukėlė sutrikimų“, – teigiama kompanijos pranešime.

Pasak verslininko, informacinių technologijų eksperto Mariaus Pereščiaus, paprasčiau kalbant, tai – techninis sutrikimas.

Kompanija „Facebook“ turi labai didelį savo kompiuterinį tinklą su daug duomenų centrų, serverinių, kuriose saugo savo serverius, tarp kurių yra daug ryšio kanalų. Taip nutiko, kad viename iš tokių mazgų, kuris buvo pagrindinis, buvo atnaujinama programinė įranga ir iki galo nesuveikė visa sistema, turėjusi užtikrinti rezervinį ryšį“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, tai tikrai reikšmingas įvykis – sutrikimas buvo toks didelis, kad pranešta ir apie fizinius trikdžius dirbti kompanijos darbuotojams, neveikė jų elektroninės kortelės, jie negalėjo patekti į patalpas.

„Tokių didelių trikdžių kompanijos „Facebook“ istorijoje turbūt ir nėra buvę, visi buvo mažesni: valanda, kita. Šiuo atveju, kadangi visa sistema paveikė ne tik serverius, bet ir pačio „Facebooko“ infrastruktūrą, <...> tinklo administratoriai, kurie anksčiau tokius darbus darydavo nuotoliniu būdu, negalėjo patekti į tinklą, todėl turėjo fiziškai važiuoti į vietą. Kadangi buvo apsunkintas patekimas į pastatus, tai dar užėmė laiko“, – aiškino M. Pereščius.

Sąmokslo teorijos

Vis dėlto socialiniuose tinkluose, o taip pat ir Lietuvos, netrūksta su realybe prasilenkiančių teorijų apie tai, kas neva nutiko tą dieną.

Populiari, bet niekuo nepagrįsta teorija – kad tinklo sutrikimai susiję su neva įvykusiu „Facebooko“ vartotojų duomenų nutekinimu. Tačiau kad toks įvyko, apskritai nėra įrodymų, nors sklando gandai, kad internete parduodama informacija – pusantro milijardo vartotojų vardai, elektroninio pašto adresai, telefonų numeriai, informacija apie vietą, lytį ir kiti duomenys.

LRT kalbintas M. Pereščius taip pat teigė pastebėjęs, kad sutrikimą lydėjo ne viena sąmokslo teorija.

Jis sako, kad tikėti, jog iš tikrųjų buvo nutekinti duomenys, galima tik patikrinus jų autentiškumą, šiuo atveju buvo tiesiog paskleista melagiena – tačiau ja patikėjo net kai kurie JAV politikai.

„Mes lygiai taip pat galime pasakyti, kad buvo nutekinti visų tikinčiųjų sąrašai iš Vatikano. Atrodys kaip mistika, nerealu, gal tokie sąrašai net neegzistavo. Visa tai yra sąmokslo teorijos, susigalvoti dalykai – nėra įrodymų, teismo sprendimo, ekspertų, kurie tuos duomenis yra gavę.

Tie nutekinimai, kuriuos matėme, didžioji dalis jų yra paremti įrodymais. Turi nutekintų duomenų bazę, parodai visus arba dalį ekspertams, ir jie pasako: taip, jie yra nutekinti, maždaug tokios datos“, – kaip atskirti tikrą incidentą, pasakojo LRT pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad be įrodymų kalbos, esą buvo nutekinti duomenys, tėra gandai.

Kiti melagienų skleidėjai incidentą susiejo su jo išvakarėse žiniasklaidoje nuskambėjusiu informatorės pranešimu. Buvusi „Facebook“ darbuotoja atskleidė, kad pati kompanija atliko tyrimą ir turi įrodymų, kad socialinio tinklo veiklos algoritmai skatina neapykantos kalbą, dezinformacijos sklaidą, skaldo visuomenes, o „Instagramas“ žaloja mergaičių psichinę būklę.

Šis pareiškimas, jau vadinamas vienu svarbiausių socialinių tinklų istorijoje, prisidėjo prie kompanijos „Facebook“ akcijų kainos kritimo, tačiau nėra įrodymų, kad tai būtų susiję su kitą dieną įvykusiu ryšio sutrikimu.

„Sutapo laikas, nereikėtų tapatinti, ta darbuotoja šnekėjo jau kurį laiką“, – sako M. Pereščius.

Melagienomis apie incidentą Lietuvoje dalytasi, pavyzdžiui, „Šeimų maršo“ komunikacijos kanaluose, populiariuose sąmokslo teorijų puslapiuose.

Dar viena iš versijų – esą „Facebookas“ niekad neatsigaus, o sutrikimus sukėlė įsilaužimas. M. Pereščius sako, kad tai vėlgi pramanas.

„Tai nebuvo įsilaužimas. Tai buvo grynai techninės bėdos, kilusios dėl tam tikrų programinės įrangos klaidų. Nėra čia dėl ko abejoti, nes tai yra techniniai dalykai. <...> Gali bandyti pakenkti, bet bandymai, kadangi tokios kompanijos turi rimtas kibernetinio saugumo sistemas, ir lieka bandymais“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, nenuostabu, kad „Facebookas“ – viena įtakingiausių pasaulio kompanijų ir vienas svarbiausių socialinių tinklų – pritraukia tiek daug sąmokslo teorijų kūrėjų dėmesio, jie pranašauja, kad socialinis tinklas esą jau žlugo.

„Daugeliui vartotojų tai yra kasdienis, kasvalandinis, kaspusvalandinis įvykis. <...> Jie pradėjo spėlioti, domėtis ir aktyviau reikšti nuomonę. Dalis spėlioja, dalis iš faktų ar pseudofaktų bando sudėlioti istorijas“, – apie kilusią sąmokslo teorijų bangą pasakojo M. Pereščius.

Šią savaitę kilę socialinio tinklo „Facebook“ veiklos sutrikimai nėra susiję nei su nutekintais duomenimis (įrodymų, kad toks incidentas apskritai įvyko, nėra), nei su paviešinta kompaniją kompromituojančia informacija, tai taip pat nebuvo įsilaužimas, mano ekspertai.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt