Mokslas ir IT

2021.09.26 18:14

Ypatinga šunų navigacija: kaip jie randa kelią namo, jeigu ne visada grįžta savo pėdsakais?

LRT.lt2021.09.26 18:14

Šunys garsėja navigacijos įgūdžiais. Kaip ir paukščiai, katės ar žuvys, šunys gali rasti kelią namo iš beveik bet kurios vietos. Tik mes nežinome, kaip, rašo „Deutche Welle“.

Mūsų patikimi draugai

Apie šunų navigacinius gebėjimus žinome jau seniai. Galbūt net pavydime šunims jų krypties pojūčio. Ir mes neabejotinai sėkmingai juo pasinaudojome, pavyzdžiui, Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Europos valstybių kariuomenės naudojo šunis kaip pasiuntinius, nešusius laiškus ir instrukcijas į pavojingas fronto vietas.

Tačiau tyrimų, kodėl šunys pasižymi tokiais puikiais navigacijos įgūdžiais, nėra daug. Mokslininkai kur kas daugiau yra tyrę kitus gyvūnus, kaip antai migruojančius paukščius ar roplius, nei šunis.

„Mūsų žinios apie šunų krypties jausmą dažniausiai yra niekuo nepagrįstos“, – sako Čekijos gyvybės mokslų universiteto zoologas Hynekas Burda.

Anot H. Burdos, anksčiau manėme, kad šunys, norėdami rasti kelią, pasikliauja uosle. Tačiau šis požiūris keičiasi, nes jis ir jo suburta tyrėjų komanda pateikė įtikinamą teoriją.

Jie mano, kad galbūt šunys naudojasi Žemės magnetiniu lauku.

Paslėptas GPS imtuvas?

Viskas prasidėjo 2013 m., kai H. Burda pastebėjo, kad šunys paprastai tupia tuštintis ar šlapintis šiaurės-pietų kryptimi.

H. Burda su kolegomis atliko tyrimą ir pateikė galimą paaiškinimą – gali būti, kad šunys jaučia Žemės magnetinį lauką. Šis sugebėjimas vadinamas magnetorecepcija – tai tarsi vidinis kompasas.

Mokslininkai svarstė, ar šunys galėtų pasinaudoti tuo vidiniu kompasu, kad surastų kelią. Ir po septynerių metų jie surinko pirmuosius įrodymus, leidžiančius manyti, kad tikrai galėtų.

Naudodamiesi GPS imtuvu, jie išanalizavo maršrutus, kuriais nepažįstamoje vietovėje gyvūną persekioję medžiokliniai šunys grįžo pas savo šeimininkus.

Tyrėjai nustebo sužinoję, kad tie šunys, kurie grįžo atgal nauju maršrutu, o ne savo pačių pėdsakais, prieš pasirinkdami kelią atgal, apie 20 metrų pabėgėjo palei šiaurės-pietų ašį. H. Burda tai vadina „kompaso bėgimu“.

„Manome, kad šunys tokiu būdu perkalibruoja savo vidinį kompasą, panašiai kaip, pavyzdžiui, automobilio navigacijos sistema, kuriai reikia kelių sekundžių išsiaiškinti automobilio buvimo vietą“, – sako H. Burda.

Kompaso bėgimą atlikę šunys pas šeimininkus grįžo trumpesniu keliu nei kiti.

Vairuoja visais savo pojūčiais

Bėgdami trumpus atstumus, šunys vizualizuoja orientyrus ir juda link jų. Tačiau ilgesnėms kelionėms, mokslininkų nuomone, gyvūnai greičiausiai naudojasi sudėtingesne sistema.

Lašišos, kaip ir šunys, turi nepaprastai gerai išlavintą uoslę. Jos gali užuosti net mažiausią lašelį vandens iš to upelio, kuriame gimė, net jei jis susimaišęs su tūkstančiais litrų jūros vandens.

Tuo tarpu šunys yra ypač jautrūs jiems pažįstamų žmonių kvapams.

„Tarp šunų ir jų šeimininkų neabejotinai yra labai stiprus evoliucinis ryšys“, – sako Notingamo Trento universiteto gyvūnų mokslininkė, dėstytoja Jaqueline Boyd.

Tarp įvairių kvapų šuo nedvejodamas atpažins savo šeimininko kvapą.

„Šunims labai gerai sekasi visur kaišioti nosį ir rasti bet kokio kvapo šaltinį“, – sako J. Boyd.

Mokslininkai tik dabar po truputį pradeda atrasti ir suprasti, kas slypi šunų navigacijos juodojoje dėžėje. Tačiau iš kiekvienos jaudinančios istorijos apie kelią namo suradusį pasiklydusį šunį vis daugiau sužinome apie savo keturkojus draugus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt